Ir visgi platusis mąstymas, mano nuomone, išlaisvina žmogų iš daugybės atrodytų nesuprantamų dilemų. Manau, platusis mąstymas - tai kelias į išsivadavimą iš nežinios ir abejonių.
Kokie gi trikdžiai padaro žmogaus protą nelaisvu ir riboja? Čia vertėtų pažiūrėti į viską: mąstymo šablonus, istoriją ir t.t.
Taigi, trikdžiai:
Istorija. Mokyklose istorija išdėstoma „nuo pradžių iki galo“, daug reikšmingų ir nelabai datų. Mokoma, kad palyginti dar visai neseniai žmogus gaminosi akmeninius įrankius ir valgė žalią mėsą, o štai dabar esą gyvename moderniame amžiuje. Tokia istorija sąmoningai ir nesąmoningai mums teigia, kad „turime džiaugtis, kad gyvename tokiame moderniame amžiuje, nes žmonės anksčiau vargo ir kentėjo“. Na, pritariu, ypatingai svarbu džiaugtis tuo, ką turi, tik tos žinios neturėtų versti žmogų jaustis nevykėliu.
Tik štai vienas bet - įvairios kultūrinės revoliucijos, daugelio indėnų tautų išnaikinimas, Aleksandrijos bibliotekos gaisrai - visa tai sunaikino daug plačios ir labai toli siekiančios istorijos žinių, o kai ko nors nėra istorijos vadovėliuose, tai atrodo, kad to ir nebuvo, todėl kartais į šviesą prasibraunančios žinios apie Atlantidos ir kitas civilizacijas mums atrodo kaip fantastika.
O kuo čia dėtas platusis mąstymas? Na, kuo trumpesnę ir purvinesnę žmogaus istoriją pateiksime, tuo žmogus jausis ribotesnis ir be ateities. O kuo tolimesnę savo istoriją žmogus žinos, tuo jis plačiau viską suvoks, suvoks savo kaip žmogaus rūšies didingumą ir jam nekils tokių siaurų minčių: jog „žmonija linkusi susinaikinti ir kažkada ateis pasaulio pabaiga“, tokiu žmogumi bus ypatingai sunku manipuliuoti ir priversti jį dėl kažkokių nelabai aiškių priežasčių eiti į karą prieš savo rūšį, tik naudojančią kitokius simbolius.
Politika. Žmonės tie patys, o valstybių pasaulyje daug. Netgi būna, kad tauta ta pati o valstybės kelios (pvz., Šiaurės ir Pietų Korėjos). Tai prisideda prie konkuravimo, puikavimosi („mano valstybė geriau manimi pasirūpina nei tavoji“). Būna, kad valstybė susikuria kelių tautų pagrindu (JAV), po kiek laiko iš to atsiranda ir nauja tauta. Tautybėms priskiriami įvairūs šablonai: rusas girtuoklis, žydas - apsukrus, čigonas - vagis, britas - namisėda, daugelis Afrikos tautų siejamos su skurdu ir t.t. Ilgainiui pradedama mąstyti, kad tai gryniausia tiesa, kad kiekvienas tos ar anos tautos žmogus yra būtent toks ir ne kitoks.
Priešpriešos. Tai įsivyravo visur: religijos piešpastatomos ateizmui. Manoma, kad tik religijos gali pasirūpinti žmonių dvasios reikalais, o štai ateistas yra mokslo šalininkas ir pritaria tik tam, ką pats girdi ir mato savo „realiu“ žvilgsniu. Mokslas ir modernumas priešpastatomas natūralumui ir sveikam gyvenimui. Neretai žmogus, kuris propaguoja sveiką gyvenimą, yra prilyginamas tarzanui ar kažkokiam laukiniam žmogui, kuris esą tik gamtoje ir tegali gyventi, nes esą technologijos nesiderina su sveika gyvensena.
Mano manymu, platusis mąstymas yra globalus mąstymas - tai yra atskirų dalykų sujungimas į vieną. Todėl:
dvasingumas nebūtinai yra religija. Dvasingumas netgi gali derėti su mokslu. Jei savęs paklaustume: „o ką, pavyzdžiui, turi bendro fizika ir dvasingumas“? Turbūt būtų sunku atsakyti, bet jei pasižiūrėsime iš pozicijos: „Viskas yra energija“, tai ką mes darome, ypatingai tai, ką mąstome, ką jaučiame, viskas turi savo kryptį ir energiją. Taigi kodėl mokslas ir dvasingumas tūrėtų būti kažkas nesusiejamo?
O technologijos ir gamta? Argi tai atskiri dalykai? Jeigu pirmieji lėktuvai buvo sukurti stebint kaip skrenda paukštis. Jeigu mašinos variklis neretai vadinamas širdimi. Ir kiekvienas prietaisas turi savo „anatomiją“. Taigi, kodėl technologijos ir gamta yra kažkas atskiro?
Patriotizmas. Patriotizmas neretai siejamas su burnojimais ant kitų valstybių. Bet mano kuklia nuomone, patriotizmas visų pirmiausia yra bendrų interesų matymas. Štai kodėl sakoma, kad „patriotizmas prasideda nuo savo kiemo“ ir tokiu būdu jis toliau auga, nes žmogus pamato, kad iš tikro žmones sieja vieni ir tie patys interesai, o iš tokios perspektyvos žmogus pradeda koncentruotis į augimą, kūrybą, bet jokiu būdu ne į priešų paieškas.
Bet įdomiausias pojūtis yra kai pamatai, kad viskas yra vientisa ir bendra, tokiu būdu išlaisvini save iš daugelio nereikalingų dilemų.
Vytautas
www.livingtheintelligentway.blogspot.com
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!