A.Čechovas yra pasakęs: „Moterys be vyrų draugijos vysta, o vyrai be moterų - kvailėja“. Tačiau nauji laikai – nauji ir stereotipai. Ypač keičiasi moterų požiūris į vyrus ir pačių vyrų požiūris į „dailiąją lytį“. Kol vieni džiaugiasi besikeičiančiais santykiais, kiti skundžiasi, kad iš jų tikimasi per daug.
Anksčiau buvo svarbu, kad vyras elgtųsi kaip „tikras vyras“, t.y. dirbtų, žiūrėtų televizorių, valgytų ir gausintų šeimos ratą. Geriausia moteris būdavo tokia, kuri visą dieną tvarkydavo namus, maitindavo vaikus, gamindavo valgyti, eidavo į parduotuvę, grožio salonus...
Nuostatos pasikeitė ir vis daugiau moterų pripažįsta, kad nori siekti karjeros, o šeimos kūrimas atsiduria paskutinėje vietoje, nes nėra kur skubėti. Pirmiausiai – pasiekimai darbe, o po to, atsiradus normaliam vyrui, - galbūt santuoka ir vaikai. Tačiau iki šiol į tai žiūrima keistai.
Vyrauja nuostata, kad moterys, iš vyro reikalaujančios daug daugiau nei vaikų, tinginystės (kaip kitaip galima pavadinti ilsėjimąsi, kai vargsta kitas?) ir šeimos galvos vaidmens, nori, kad jie padėtų tvarkytis buityje, su jomis augintų vaikus, o ne tik juos kurtų, nelakstytų su draugais, kai moteris tuo metu tokios pačios galimybės neturi – jei laisvi, tai laisvi abu arba sutardami pasikeičia priežiūros laiką (vienas ilsisi, kitas prižiūri).
Skaitant DELFI paskelbtą straipsnį „Psichologas: moterims vyro nepakanka, reikia supermeno“, tik įrodoma, kad į tokį moterų pasikeitimą ne visi žiūri vienodai. Iš pavadinimo akivaizdu, kad bendradarbiavimo santuokoje siekianti moteris – tai tarsi per daug reikalaujanti pikčiūrna, kuri nesuvokia, kad tai nebe vyro vaidmuo.
Ar iš tiesų? Juk moteris, iš parduotuvės nešdama 10 kg krepšį, dar maitindama, prausdama šeimoje augančius vaikus, vos ne kasdien tvarkydama kambarius, gamindama valgyti – tikras „supermeno“ pavyzdys, kurio dėl stiprios fizinės ištvermės vyrai ir prisibijo. Argi vyru gali vadintis žmogus, nesugebantis savo antrajai pusei padėti tvarkytis buityje? Kodėl tokį vyrą reikia vadinti „supermenu“? (...)
Patingėti norime visi, bet tas tingėjimas turi būti pagrįstas abipusiu supratimu. Tada abu galės vadintis „supermenais“, nes kartu bus įveikę gana nuobodų gyvenimo etapą, kurio patys, be abejo, ir norėjo. Tokiu atveju abu įsirangys ant tos mylimos sofutės prieš televizoriaus ar kompiuterio ekraną ir ilsėsis iki kitos varginančios dienos.
Tingėti norisi visiems, bet tinginystė turi būti saikinga. Ji neturi pažeisti vieno ar kito partnerio interesų. Bendras gyvenimas kuriamas ne dėl to, kad sunkiausi darbai būtų užkraunami vienai lyčiai. Jis kuriamas tam, kad būtų lygiavertis darbų pasidalinimas. Todėl ir nenoriu jokio vyro. Džiaugiuosi būdama vieniša.
Neketinu ištekėti, nes nematau padorių vyrų aplink, kurie būtų manęs verti. Esu laiminga, priklausydama nuo savęs, būdama viena, galėdama daryti tai, ką noriu. Aš esu moteris, taip, emancipuota moteris ir feministė. Tuo didžiavausi ir didžiuojuosi. To mokau ir jaunesnes savo drauges, kad nebūtų tomis tyliomis pelytėmis, kurios leisis valdomos vyrų. Atėjo laikas mums, moterims, iki galo paimti vadžias į rankas. Mes esame vertos daug daugiau nei tarnauti vyrams. Kol nebus to tinkamo, neverta įsipareigoti, nes įsipareigojimas moteriai – tai grandinė po kaklu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Ir tada jie gyveno ilgai ir laimingai...“ Paprastai būtent taip baigiasi pasakos, jau nuskambėjus bažnyčioms varpams, skelbiantiems apie į bažnyčios kiemą išėjus naujus jaunuosius. O ar galima tokia pabaiga, kai pora vieną dieną tiesiog nusprendžia, kad nuo šiol visą likusį gyvenimą praleis kartu?
Šiais laikais žmonės vis dažniau neskuba susieti gyvenimų oficialiai – juos stabdo ne tik baimė, ar tikrai rado žmogų, su kuriuo praleis visą gyvenimą, bet ir būsima finansinė atsakomybė už kitą žmogų, noras nepaklusti nusistovėjusioms visuomenės taisyklėms.
Tuo metu noriai ant piršto maunantys vestuvinį žiedą dažnai sako, kad jiems šis prieš artimuosius ar Dievą ištartas įžadas yra svarbus, garantuoja ir saugumą, galų gale – patogumą, pavyzdžiui, auginant vaikus. Dažnai gajus požiūris, kad ištekėti nori ypač moterys, svajojančios pasipuošti balta suknele... Ar tikrai?
Klausiame Jūsų – ar santuoka būtina laimingai meilei? Kodėl apsisprendėte savo santykius sutvirtinti santuoka, o gal galite pasidalinti rimtomis priežastimis, kodėl to daryti nereikėtų? Paneikite mitą, kad visos moterys svajoja ištekėti, o vyrai bijo vesti!
Konkurse galite dalyvauti iki gruodžio 19 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 19 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2014 m. gruodžio 22 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.
5. Prizas – 3 knygos: „Nepriekaištingos knygų idėjos“, „Patiekalai šeimai“, „Būstas užmiestyje: sodybos, vilos, vasarnamiai“.
Prizas į pinigus nekeičiamas ir negali būti padovanotas kitam asmeniui, prizą gauna tik laimėjęs asmuo.
6. Žaidimo organizatoriai UAB „Delfi“ pasilieka teisę keisti žaidimo taisykles.
7. Žaidimo organizatoriai turi teisę pašalinti žaidėjus sukčiavimo atveju.