Nepamirškime į viską žiūrėti iš abiejų pusių. Žinoma, norimų daiktų turėjimas mus, be abejo, paverstų kažkiek laimingesnius. Juk gera pasvajoti, kaip vieną dieną laimėjęs loterijos aukso puodą ar sukūręs labai sėkmingą verslą ir tapęs milijonieriumi privažiuoji prie jūros kokiame nors saulėtame, šilto klimato krašte ir ten romantiškai išgeri šampano su savo mylimu žmogumi. Argi ne puiku? Žinoma, kad taip.
„Tamsioji medalio pusė“ galvojant vien apie finansinę savo padėtį visad būna primirštama. Kas ta „tamsioji medalio pusė“? Susimąstyti reikėtų ne tik apie tokius, dabar jau nuvalkiotus dalykus, kaip alkoholizmo liūnas ar narkomanija (ypač, jei esi loterijos laimėtojas, o ne visad užsiėmęs verslininkas (kuris, tiesa, taip pat dėl savo perdėto užimtumo laisvai gali tapti priklausomas nuo šių skausmingų pagundų)).
Pamąstykime, ar tikrai veslininkai tokie laimingi? Juk jie visad užsiėmę savo verslu, dažną jų kamuoja perdėtas nuovargis, nemiga (kuri, beje, gundo kasnakt išgerti po stikliuką kokio stipresnio gėrimo, kad tik būtų lengviau užmigti). O ką jau kalbėti apie tai, kad jie visad rizikuoja prarasti visą savo valdomą turtą? Juk pasakymas, jog esi milijonierius - dar ne viskas. Būdamas vienu iš jų, tu turėtum mokėti elgtis su savo pinigais taip, kad, jei ir patirtum nuostolius, tai jie būtų minimalūs, nes kitu atveju gali tiesiog bankrutuoti. O kaip tu jaustumeis, jei ką tik dar buvęs milijonieriumi prarastum visus savo turtus? Įsivaizduok, ką tik buvai milijonierius, o dabar jau sėdi kažkur stoties rajone ir „kaulini“ iš praeivių poros litų. Tikrai nekaip, o tai vėlgi vestų į prieš tai minėtas skaudžias nuodemes, nuo kurių ne visus įmanoma išgelbėti.
Taigi, ar tik piniguose mes linkę matyti laimę? Gal mums pagaliau reikėtų išmokti džiaugtis mūsų gamta, ją saugoti? Gal pagaliau reiktų suprasti, kad gyvename tik vieną kartą ir pradėti padėti kitiems žmonėms, net ir nepažįstamiems? Gerbti ne tik savo šeimą (žinoma yra ir tokių padugnių, kurie negerbia net ir jos), bet ir praeivį einantį gatvėje?
Geriausiai į šiuos klausimus tikriausiai galėtų atsakyti Jigme Singye Wangchuck (Butano Karalystės Karalius 1972-2006 metais).
Šis Karalius savo piliečiams įrodė tai, kad ne piniguose slypi mūsų laimė. Jis darė viską, kad tik jo šalies gyventojai būtų laimingi. Jis nuolatos klausinėdavo žmonių nuomonių, jais rūpindavosi, kai šiems būdavo sunku. Taip neilgam laikui prabėgus nuo jo karūnavimo, atsirado toks dalykas, kuris kilo būtent iš Butano Karalystės – gyventojų laimės indeksas (angl. Gross National Happiness). Karalius išsiųsdavo 180 klausimų apklausą visiems savo gyventojams, o gavęs atsakymus, jis juos tyrinėdavo ir bandydavo nustatyti, ko jo žmonėms reikia labiausiai.
Tokiu keistu, tačiau tikrai puiku metodu Butano Karalystė pagal oficialius duomenis yra 4 vietoje pagal gyventojų laimės indeksą pasaulyje! Ir žinote ką? Šioje šalyje vidutinis žmogaus uždarbis yra apie 245 litai per mėnesį, neraštingų žmonių procentas apie 50 proc., internetas ir televizija atsirado tik 1999 metais! Tačiau kaip matote, žmonės itin laimingi vien turėdami tokį karalių, kuris daro viską, kad tik jo žmonės jaustųsi laimingi. Tiesa, dabar Butaną valdo Jigme Singye Wangchuck‘o sūnus, tačiau jis savo gerumu nenusileidžia savo gerajam tėvui (žmonės norėjo naujajam Karaliui pastatyti pilį, o šis jos atsisakė ir likdamas gyventi paprastame namuke paprašė vietoj pilies pastatyti ligoninę arba mokyklą).
Manau, galime pasvajoti apie didelius turtus, bet niekada negalime pamiršti kitų žmonių, padėti jiems kuo tik galime. Nesvarbu, ar pagalba skiriame pinigais, kaip padarė Billas Gatesas (jis yra paaukojęs net 60 milijardų JAV dolerių skurdo ir bado krečiamai Afrikai!), ar darbais, kaip Butano Karalystės karaliai.
Taigi, berašydamas šį straipsnelį priėjau išvadą, kad tikriausiai pinigai nepadeda jaustis žymiai laimingesniais, gal tik dalinai. Didžiausią džiaugsmą, laimę mums teikia pagalbos sulaukimas, o, kad jos sulauktumėm patys, turime pagelbėti kitiems. Nesvarbu, kokia ta pagalba bebūtų, ar piniginė, ar tiesiog gerais darbais.
Pavyzdžiui, jei būdamas milijonieriumi tu padėsi savo ne taip gerai gyvenantiems artimiesiems, o po to bankrutuosi, esu beveik šimtu procentų garantuotas, kad tau žlugus šie žmonės tau išties pagalbos ranką ir neleis nuklysti į tokias nuodemes kaip alkoholizmas ar narkomanija.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!