Naujas akibrokštas iš Rusijos: PBK veiklos sustabdymas – tik kerštas dėl pieno produkcijos

 (64)
Spalio 8 d. vakare Rusijos eterį pasiekė dar vienas naujienų, diskredituojančių Lietuvą, srautas. Tebeaidint skandalui dėl Pirmojo Baltijos kanalo eteryje parodytos laidos, kurioje sausio 13-osios įvykiai vaizduojami kaip nacionalistų būrelio rengiamas pučas, tas pats kanalas transliavo dar vieną ne ką mažiau provokuojančią laidą.
© RIA/Scanpix

„Večernij Urgant“ (liet. „Vakarinis Urgantas“) – vakarinė pramoginė laida, kurios vedėjas Ivanas Urgantas, „toks pats dviprasmiškas, kaip ir lietuviška varškė“, pateikė visiškai kitokią kanalo transliacijos draudimo versiją. Papasakojęs apie pieno produkcijos importo draudimą, I. Urgantas Pirmojo Baltijos kanalo transliacijos sustabdymą pavadina atsaku Rusijai:

„Ir kol mes dar neužmiršome lietuviško sūrelio kvapo, Lietuva davė atsaką. Vakar vakare Lietuva išjungė Pirmojo Baltijos kanalo transliaciją. Štai taip Lietuva trenkė mums į pačią skaudžiausią vietą, trenkė į Pirmąjį kanalą“.

Laidos vedėjo šone šmėžavo rusiško naujienų portalo lenta.ru straipsnis, pranešantis apie kanalo transliacijų sustabdymą, kuriame taip pat minima ir tikroji jo priežastis – dezinformuojantis laidos „Žmogus ir įstatymas“ reportažas apie sausio 13-osios įvykius.

Vis dėlto, laidos vedėjas nė žodžiu neužsiminė apie istorinę nuoskaudą ir pašiepė neva perdėtą lietuvių reakciją.

„Ieškokime kompromisų, kam reikia drausti iškart visą pieno produkciją, kam Lietuvai reikia atjungti visą Pirmąjį kanalą? Drauskime konkrečias laidas ir konkrečius produktus, tebūnie tai natūriniai mainai. Mes uždraudžiame kildytą pieną, o Lietuva – „Mados nuosprendį“, – juokavo I. Urgantas.

Vis dėlto, „Mados nuosprendis“ – tai toli gražu ne sąmoningai klaidinantis reportažas apie vienos tautos tragediją. Tiesiog parodoma, kaip paprastai (ar tiesiog rusiškai?) kuriamas naujasis opiumas liaudžiai. Skleidžiama žinia lengvai pasieks didžiulę auditoriją: „Vakarinis Urgantas“ transliuojamas Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Baltijos šalyse bei Rusijoje, kur jį vidutiniškai žiūri 15% gyventojų, penktadalis jų – 14 - 44m. amžiaus.

Turint galvoje vėlyvą laidos transliavimo laiką (23:30 Maskvos laiku), šis reitingas rodo didžiulį laidos populiarumą. Laidos pranešimas, kitaip negu lietuviška varškė, manau, yra vienareikšmis: suprask, lietuviai perdėtai jautrūs, neadekvačiai atsiliepė į Rusijos tarnybų veiksmus. Kokia sausio 13-oji? Kokios aukos, kokia okupacija? Tik dar vienas įsitikinimo daigelis suleis šaknis rusų pasąmonėje: visi yra prieš juos.

Jei dar prieš porą dienų galima buvo suabejoti, kad intensyvios kratos pasienyje, pieno produktų importo stabdymas ir sausio 13-osios reportažas - tarpusavyje nesusiję veiksniai, nerodantys jokio suplanuoto strateginio puolimo (bent jau naujo) iš Rusijos pusės, kaip kad teigė M. Laurinavičius, tai šiandien abejonės išsisklaidė. Manau, jokia naujiena, kad valstybinė televizijos kanalų kontrolė – Rusijos kasdienybė, todėl sunkiai tikėtina, kad ši laida galėjo pasirodyti ekranuose bent jau be tylaus centro pritarimo.

Mano galva, ši laida – dar vienas laiptelis, vedantis Rusiją tolyn nuo liberalumo. Būtų naivu teigti, kad eilinė V. Putino pergalė rinkimuose buvo vien klastojamų biuletenių padarinys - ketvirtosios valdžios įtaka šalyje yra neįtikėtino masto ir yra, ko gero, svarbiausias visuotinės nuomonės formuotojas. Tačiau Rusija eina savu keliu, tuo tarpu Lietuva gali nelikti abejinga panašiems išpuoliams, laikytis tvirtos pozicijos ir drąsiai žvelgti pasauliui į akis, žinodama, kad tiesa buvo ir bus jos pusėje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (25)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (27)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.