Tačiau galima drąsiai teigti, kad nėra poros, kurioje absoliučiai dėl visų dalykų abiejų žmonių nuomonės sutiktų. Jeigu manote kitaip ir norėtumėte pasakyti, kad Jūsų santykiuose yra kitaip, pagalvokite, ar abu esate sąžiningi tiek sau pačiam, tiek savo partneriui, tiek Jūsų santykiams. Žmonės yra pragyvenę skirtingus gyvenimus ir į santykius ateina su skirtingais savo patirčių bagažais. Pora turi nebijoti pripažinti šių skirtumų. Bendru siekimu ir darbu jie iš šių skirtumų gali daug išmokti ir sustiprinti savo santykius. Visi esame skirtingi – priimkime tai ir tuo, gerąja prasme, pasinaudokime.
Kai myli žmogų, stengiesi jį pateisinti, ieškai priežasčių, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip, ieškai aplinkybių, kurios galėjo daryti įtaką jam, o ne skubi jį teisti ir užlipdyti jam etiketę. Nuteisti galima labai greitai, bet sukurti supratimu grįstus santykius trunka ilgai. Tereikia, kad abu žmonės norėtų vienas kitą išgirsti, suprasti ir daryti vienas kitą laimingais. Šioje vietoje tiktų kažkur internete išsakyta frazė: problema ne ta, kad žmogus negali tinkamai ir sėkmingai perteikti minties, o ta, kad kitas žmogus nenori suprasti.
Tuomet ir atsiranda problemos, kai žmonės nesusikalba, kai koją pakiša vyrų ir moterų skirtinga logika, kai pradedama kabintis prie detalių, o ne prie pokalbio esmės. Nesusikalbėjimai nėra vieno žmogaus problema. Tai yra tie patys skirtumai, apie kuriuos rašyta aukščiau. Savitarpio supratimas, atviras bendravimas ir noras viską išsiaiškinti užtikrins, kad skirtumai nedarys žalos santykiams.
Jeigu nori būti su žmogumi, tu stengiesi. Bet reikia nepamiršti, kad žmonių suvokimas, kas yra pastangos, taip pat gali skirtis. Juk esate praėję skirtingas gyvenimo mokyklas. Tačiau reikia nepamiršti, kad absoliučiai visos pastangos turi būti įvertintos. Žmogus juk stengiasi, galvoja, kaip pasiekti sau brangų žmogų, kovoja dėl partnerio dėmesio. Bet jei žmogus negaus atsako, nesulauks pritarimo veiksmams, kuriais jis bando siekti kito žmogaus, jis po kurio laiko nustos daryti tai. Esant barniams santykiuose, nestatykite sienos, nesakykite, kad nenorite matyti kito žmogaus, nors, iš tiesų, ir norite, kad jis ateitų ir apkabintų.
Kai dešimt kartų pasakai žmogui, kad nenori jo matyti, jis gali tuo imti ir patikėti, nes juk būtent tai jam ir sakote. O užtektų atlyžti, pasidėti principus į šoną ir protingai aptarti situaciją, kad tokie dalykai daugiau nekeltų grėsmės santykiams.
Kaip yra pasakęs V.Šekspyras, „lūkesčiai yra nusivylimo šaknys“ – sakykite tai, ką jaučiate, aiškiai ir be užuolankų, konkrečiai ir be paslėptų minčių, kad nebūtų keliami lūkesčiai, jog partneris dabar turi susiprasti. Dėl įvairių aplinkybių jis gali to ir nepadaryti, nes bus užsisukęs mintyse dėl tos sienos, kurią pastatėte.
Pykti galima. Bet tai reikia daryti su saiku ir protingai. Partneris turi sutvardyti savo mylimą žmogų, bet pastarasis taip pat neturi norėti elgtis, kad būtų tvardomas. Pykčius spręsti taip pat reikia mokėti, bet išsiaiškinusi pora tik sustiprins savo santykius.
Sakote, tai iliuzija? Ne, tai siekiamybė. Vertinkite tai, ką gaunate, tai, kas Jums yra skirta iš širdies. Mylėkite ir vienas kitą, ir santykius, kuriuos kuriate. Abu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!