Ir atvirkščiai – tas, kas mums naudinga, visada būna malonu. Tad daug negalvokite, elkitės tik taip, kad jums būtų malonu. Kuo maloniau – tuo geriau. Visa bėda su tuo „Tau“. Gamtoje „Aš“ neatskiriama nuo aplinkos. Sąvoka „Tau“ būtinai jungia aplinkinius ir aplinką.
Pirmasis, kaip geriausia „Aš“ suderinti su aplinkiniais (savo artimais) ir aplinka (turtu), parodė Kristus. „Jei nori būti turtingas, atiduok, jei nori būti karalius, tarnauk. Mylėk artimą savo“. Pamėginkite į tai įsigilinti ir pagal tai gyventi. Jokios tikros meilės be tokio elgesio niekada nebus. Ir tai, jei norite, su konkrečia religija ar religingumu nesusieta.
Naudingiausia žmogui (ir visai gyvajai gamtai) yra daugintis. Tas procesas duoda ir didžiausius malonumus. Ypač vyrams. Bet vaikų pradėjimas žmonėms dar nėra dauginimasis. Dar būtina vaikus užauginti, išmokyti, išauklėti, paruošti kovai už išlikimą ir kovai už išlikimą būtinos jam aplinkos. To visavertiškai padaryti neįmanoma be mamos, be tėvo, be senelių, be giminės.
Mama ir senelė niekaip negali pavaduoti tėvo ir senelio, nes tik tėvas gali paruoši vaiką visavertei kovai už išlikimą, kaip tik senelis gali išmokyti išminties toje kovoje. Dabartiniams vyrams, ypač augintiems be tėvo ir senelio, be pilnos giminės, to sugebėjimo kovoti dėl išlikimo ir išminties, vedančios į laimėjimą, labai trūksta.
Gamtoje viskas gerai sumanyta. Vyrams duotas išankstinis malonumas (aistra), lydimas sekso, o pats seksas pateikia jiems aukščiausio lygio ekstazę. Bet neskubėkite. Yra pastebėta, kad šį instinktą daugeliui vyrų viena moteris patenkina maždaug penkerius metus: tiek užtenka optimaliam vaikų skaičiui pradėti. Jau po medaus mėnesio paprastasis seksas savo malonumais silpsta. Vėliau seksas praranda monogaminę porą vienijančią funkciją. Daugelyje porų prasideda neištikimybės ir visos dėl to kylančios problemos.
Lytiniai santykiai tarp vyro ir moters niekaip negarantuoja, kad tėvas liks su vaikais iki jų visiško pasirengimo gyvenimui, o senelis dar ir liks su anūkais, kad perduotų jiems išmintį. Gamtai yra labai naudinga, kad tėvas ir senelis liktų prie savo moters visą gyvenimą. Deja, Dievas į vyrus įdėjo nepaprastos galios ir malonumo lytinį instinktą, pasibaigiantį su moters apvaisinimu. O „instinktą“ likti visą gyvenimą prie savo vaikų motinos (anūkų senelės) gamta paslėpė.
Bet gamta (kam patinka – Dievas) sukūrė žmonių visuomenę, o joje ir Meilę. Meilę, kaip poros atsakomybę už sekso padarinius. Seksas monogaminėje, nepertraukiamoje, tikroje meilėje gyvenančioje poroje perauga į mylėjimąsi, kurio teikiami malonumai auga iki poros gyvenimo pabaigos. O kuo čia dėta visuomenė? Klausimas ne iš sunkiausių. Jaunimo supratimas, kad seksas mylintis meilėje yra augantis malonumas, gali atsirasti tik aplinkoje, kur tai iš tikrųjų yra: besimylinčių meilėje aplinkoje (šeimoje, giminėje, tautoje, mene, sielovadoje, mentalitete, ir t.t.).
Bet gamta yra gamta (kam patinka – Dievas yra Dievas). Žmonės labai klysta, kai galvoja, jog meilė yra valdoma. Dievas kiekvienam vyrui sukūrė po moterį, kuris ją jau myli nuo gimimo dienos. Tiesiog reikia ją surasti. Ta moteris atitiks visus vyro lūkesčius ir šis pasiliks prie jos iki mirties. Na, o kaip su moterimi? Moteris turi laukti, kol pasirodys tas, kuris ją beprotiškai įsimylės. Jei kartais tokių Dievas sukūrė daugiau, moteris galės pasirinkti. Bet tai jau kitų straipsnių apie „mylėjimąsi meilėje“ tema.
