Moterys politikoje: ne vyrams spręsti, bet pati spręsti nenoriu

 (13)
Viena europarlamentarė yra pasakiusi: „jei moteris turi būti minkšta kaip avis ir kvaila kaip žąsis, tai, Viešpatie, apsaugok nuo tokių moterų politikoje!“. Moteris sunkiai prasimuša į lyderiaujančias pozicijas. Klausimas, ar dėl to, kad mūsų visuomenė apraizgyta senų stereotipų, ar dėl to, kad pačios neturi aiškios politinės krypties, ar dėl to, kad pačių susikurta vizija, kaip turėtų būti, ir situacija, kaip yra, sukelia beviltiškumą ir nenorą kažką daryti.
Moterys
© Shutterstock nuotr.

Kada Seime pateikiami įdomūs įstatymų projektai, pavyzdžiui, aborto įstatymo projektas, kurių svarstymuose, atrodo, galėtų moterys politikės būti vėliavnešės, kad ir kokią poziciją šiuo klausimu jos turėtų. Tačiau... Išskyrus Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pranešimo spaudai, kuriuo pasmerkė Seimo sprendimą pritarti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto pateikimui, man viešoje erdvėje daugiau nesigirdėjo jokio balso. Moterys politikoje blankios, o svarstant šį ir panašius projektus, moterys drąsios tik komentarais:„ne vyrams spręsti“.

Kas atgraso ir kas paskatina?

Neseniai prieš akis pateko apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti moterų požiūrį į politiką, kas jas atgraso arba galėtų paskatinti dalyvauti aktyviau. Vienas iš klausimų buvo, kas paskatintų asmeniškai jus aktyviau dalyvauti politikoje. Atsakymai buvo itin įdomūs, kaip kad šis: „nereikia moters skatinti į politiką, moteris turi valdyti savo vyrą kad tas protingai valdytų šalį“. O dar vyrauja stereotipas, kad moterys neambicingos!

Tokie atsakymai kaip „o kam?“ rodo tai, kad kai kurios moterys tiesiog nemato prasmės politikoje dalyvauti. Bet, man rodos, kad prasmė atsiranda tada, kad išsikeliami tikslai. Politikoje labai svarbus yra procesas, gal net svarbesnis negu pats rezultatas. Vienas iš atsakymų, kas paskatintų aktyviau dalyvauti politikoje, buvo „tegu netrukdo, tegu nežlugdo iniciatyvų“. Juk politika (ypatingai rinkimai) – tai karas, ar, kitaip pasakius, medžioklė ir sportas kartu sudėjus! Todėl moterims, pagal įvairias apklausas, politika – „nešvarus reikalas”. Ir remiantis M. Edelman teiginiu, jog „nėra politikos ten, kur vyrauja sutarimas dėl aktualių faktų, jų prasmės ir racionalaus veiksmo kurso“, galima teigti, jog politika savo esme nedomina moterų.

Dar vienai moteriai paskata aktyviau dalyvauti politikoje būtų supratimas, jog jos nuomonė gali kažką pakeisti. Klausimas, ar mistinė kokia tai „visuomenė“ turi tą supratimą atnešti, ar pati turėtum susiprasti, kad tavo nuomonė gali kažką pakeisti? Kai moteris taip atsako, pradedi įsivaizduoti, kad vieną dieną tas supratimas ateina, ir kas tada yra tas kažkas? Ką ji tada keis?

Mano manymu, todėl moterims ir trūksta aktyvumo politikoje yra tai, jog pačios neturi aiškios politinės krypties. Kitas moteris paskatintų aktyviau dalyvauti politikoje „galimybės spręsti socialines problemas“. Klausimas, o ar būtina dalyvauti politikoje, jei norima spręsti socialines problemas? Manau, kad ne. Ir nedalyvaujant politikoje sėkmingai galima spręsti socialines problemas, gal kartais net sėkmingiau. Politikoje socialinių problemų sprendimas neretai tampa populizmu, naudojantis visuomenės jausmais. Moteris domina padori veikla, o tokio dalyko kaip sąžininga politika nėra – dažna moteris taip galvoja. Kita moteris teigia, kad ją aktyviau politikoje paskatintų veikti būtent „padorumo kaip veiklos pamato sukūrimas, moralios politikos kūrimas“.

Partijos bičiuliai. Moterų solidarumas. Palankios progos.

Lietuvoje yra viena partija, savo statute turinti įtvirtintas lyčių kvotas - tai Lietuvos socialdemokratų partija. Vienas iš argumentų, kodėl reikalingos moterų kvotos, yra geresnis moterų teisių atstovavimas. Klausimas, kokias moterų teises šiandien gina moterys-politikės? Galima teigti, jog kvotų dėka moterims aktyviai dalyvauti politikoje lengviau. Bet taip pat galima teigti, jog kvotų pagalba moterų teisės nėra geriau atstovaujamos. O apskritai manau, kad tokia sąvoka kaip moters sąvoka šiai dienai turėtų išnykti ir daug daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogaus teisėms.

Kai kurios moterys aktyviau dalyvautų politikoje, jei rastų tokią partiją, „kurioje nebūtų sukčių, vagių ir išdavikų, arba po 40 metų (na dabar jau liko apie 20), kai išmirs visa senoji valdininkija, kuri yra susieta senais KGB ir korupcijos ryšiais“. Iš esmės galima teigti, kad žmonės netiki žmonėmis „su postu“ (gal žmonės jais ir neturėtų tikėti, reikia tikėti sistema, principais).

Nepasitikėjimas Lietuvos parlamentu didžiulis, manau, kad šitas argumentas atsako į klausimą, kodėl apskritai tiek mažai Lietuvos žmonių dalyvauja politikoje. Grįžtant prie moterų aktyvesnio dalyvavimo politikoje, manau, moterims yra būdinga laukti palankių progų veikti, kada galės parodyti visus savo sugebėjimus. Deja, neretai, taip ir nesulaukiama ta palanki proga.

Šių dienų populiarieji „sėkmės guru“ moko, kad nereikia laukti palankių progų, o imti ir pradėti veikti dabar, arba kaip neseniai Lietuvoje lankęsis verslininkas R. Bransonas sako, imti ir daryti. Nemažai moterų mano, kad jas aktyviau politikoje paskatintų veikti didesnis moterų solidarumas. Nepaisant to, jog vienybės ilgesys jau yra solidarumo forma. Daug pavojingesnis yra pasitenkinimas esamu solidarumu ir niekas neatneša į pasaulį tiek žiauraus priešiškumo, kiek vienybės idėja.

Namas – namo projektas – pastatas – ne tas pats

Galima teigti, jog moterims aktyviau dalyvauti politikoje trukdo žinių ir patirties stoka, visuomenės palaikymo trūkumas, stereotipai, priskiriami moterims, o gal daugiausia pačio noro trūkumas. Galima teigti, jog moterims aktyviau politikoje padėtų geras rinkimų procesų ir parlamentarų veiklos išmanymas, moteriškas solidarumas, ryšiai, kvotos, noras turėti daugiau galios, o gal įkvepiantis politikės pavyzdys. Tad politikoje moteriai norint būti lydere reikia įveikti visuomenės pasipriešinimą, reikia būti ne perdaug moteriška ir ne perdaug vyriška. Ir nepamiršti, jog politikoje lyderiai vienose situacijose yra sekėjai kitose, kartais lyderiavimas suvokiamas tik kaip konkrečių veiksmų atributas. Veiksniai, kurie trukdo moterims aktyviau veikti politikoje, galbūt egzistuoja tik mintyse, o veikiant šie veiksniai labiau matomi kaip iššūkiai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Negailestingas moterų atsakas vaikinui, pasipiktinusiam savo mergina (338)

DELFI skaitytojui išdrįsus papasakoti atvirą savo meilės istoriją ir pasidalijus nuoskauda, kad jo mylimoji norėdavo, kad jis ją „visur vežiotų“ bei vaišintų, jaunas vyras sulaukė tokios moterų reakcijos, kokios turbūt nesitikėjo. Diskusijų skiltyje užuojautos nebuvo – daug parašiusių merginų stebėjosi jo elgesiu. Dalijamės jų mintimis.

Mėnesio išlaidos: moteris suskaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką (310)

Esu beveik 5 mėnesių mergaitės mama. Paskaičiuokime, kur yra išleidžiama mano 339 eurų siekianti vaiko priežiūros atostogų išmoka. Skaičiuojamos tik tos išlaidos, kurios skiriamos vaiko poreikiams tenkinti.

Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“ (777)

Rašau pirmą kartą, todėl tai gali atrodyti kaip kratinys, bet turiu daug ką pasakyti ir šiuo straipsniu noriu atkreipi moterų dėmesį. Kviečiu jas apginti save dėl šmeižto, kurį apie jus paskleidė Jūsų lyties atstovė. Noriu pasidalinti savo draugystės istorija su mergina, kurią įsimylėjau, tačiau likau įskaudintas dėl to, kad viskas, ko ji tikisi iš vyrų, yra jos sąskaitų apmokėjimas. Na, o aš buvau išvadintas godžiu šykštuoliu ir man buvo pasakyta, kad tik tada, kai negailėsiu jai pinigų, galėsiu sugrįžti.

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (271)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Suskaičiavau minimalias mėnesio išlaidas – kelių šimtų eurų niekaip nepakaktų (180)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.