Priminus garsiai šią kuklią pradžią, draugė nurausta, bet nepasiduoda: „Na, bet Inga, ar pameni, kai tada ėjau į pasimatymą su tokiu veikėju, kuris man padovanojo rožę, o Dieve, tai pati tragiškiausia mano gyvenimo patirtis“.
Na, taip, gražūs prisiminimai apie susitikimus su žmonėmis, kurie palietė mūsų širdį, ištrina tokias smulkmenas kaip pažinties pradžia kažkur interneto platybėse... Tuomet lieka tik gražūs pirmojo pasimatymo įspūdžiai. O kai bendraudamas atrandi daug judu siejančių pomėgių, aplankytų vietų, skaitytų knygų, tai atrodo kad ir susipažinote kažkur knygyne, ieškodami naujausio knygo leidimo, o ne nykų vakarą, neturėdami ką veikti.
Sėdint viršvalandžius darbe, po darbo – valandas trinantis spūstyse (jei sugalvoji, kad tau dar reikia apsipirkti...) diena ištirpsta. Apie kokias dar pažintis gyvai galima galvoti, kai stovėdamas eilėje, vitrinoje, matai jau sukritusią šukuoseną ir papilkėjusį veidą, o akių spindesys užgeso apie 15 val. vadovui pareiškus, kad ataskaitai trūksta detalesnės analizės.
O sutepti plaukai, veidas, išteptas žalio molio kauke, stalas su pavytusiu kaktusu (nesuprasi, ar jam per sausa, ar per drėgna) visiškai netrukdo to vienintelio paieškai. Nei tai pirmas kartas pažinčių svetainėje, nei labai didelė viltis, kad paskutinis. Apie save pasakoti atvirai nesinori visiems nepažįstamiesiems, net ir nuotraukų labai atpažįstamų nesinori dėtis. Gal šonu, gal tik akys, kažkur tolumoje. Daugybė pokalbių prasideda ir baigiasi taip:
– Labas.
– Labas.
– Kaip sekasi?
– Gerai, o tau?
– Man irgi neblogai...
Tik vienas iš 10 sudomina kažkokiu originalumu ar pastaba iš anketos, kodėl nusprendė parašyti. Kaip gi mus ir moko: anketoje – nuotraukos, kurios atspindi jūsų pomėgius, augintinius, keliones, originalūs prisistatymai, kad būtų nuo ko pradėti pokalbį. Tai jei jau mano anketa atitinka keliamus sėkmingos pažinties pradžios reikalavimus, tai tas „labas“ gerokai per kuklus.
Akivaizdu, kad aš ieškau kažko truputi daugiau, nei lėkšto pabendravimo. Po to seka pasimatymai. Nesu aš gražuolė verta aukščiausių balų, todėl visuomet labai jaudinuosi, kad nenuvilčiau savo išvaizda. Kadangi susitikimai vyksta tik jau su tais, su kuriais yra apie ką pakalbėti ir padiskutuoti, tai nors ir nusiviliama pažintimi, bent jau gali pabendrauti su įdomiu žmogumi ar išnaudoti progą apsivilkti naują suknelę.
Žinoma, kartais teisingai įvertinti žmogų iš parašytų sakinių būna sunku, tai ir „tragiškų“ patirčių pasitaiko, juk niekas ir nesitiki tik užmetęs meškerę iškart ištraukti auksinę žuvelę... Na, bent jau aš nesitikiu ir laukiu, kol mano kabliuku susidomės verta dėmesio žuvis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Bandėte rasti meilę internete? Norite patarti ar pasidalinti savo pasakojimu? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pažintis“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: