Tradiciškai nemaža dalis vyriškosios lyties atstovų siekia tapti vadovais. Priežastis suprantama – pagal klasikinę schemą, šios grandies darbuotojų algos yra vienos iš didžiausių. Taip pat suprantama, kai vadovu tampa patyręs, „daug matęs“ asmuo – bent jau pagarbą tuomet būna pelnęs, „užaugęs“ ir kažkokią vertę sukūręs. Bet neretai, ypač šiais jaunystės kulto laikais, sutinkama ir kitokia praktinė situacija, kai visiškai „žalias“, nesubrendęs nei kaip žmogus, nei kaip specialistas jaunuolis tampa vadovu (pavyzdžiui, kad ir viduriniosios grandies).
Jis, aišku, ne vadovauja, o geriausiu atveju imituoja arba manipuliuoja, nes realiam vadovavimui neturi nei įgūdžių, nei įžvalgų, nei gretutinių sričių supratimo (pavyzdžiui, psichologijos, ekonomikos). Bet alga jo didelė, ir didelė nuo pat pirmųjų profesinės karjeros dienų. Kaip tokie jaunuoliai patenka į šias vietas – atskiras, bet irgi vertas dėmesio klausimas.
Taigi: jauni stiprūs vyriškosios lyties atstovai, švelniai tariant, savęs neapsunkina nei protiniu, nei fiziniu darbu. Apie dėmesio vertas strategijas ir tikslus irgi negali būti kalbos, nes, neturėdamas praeities, tinkamai į ateitį nenuvesi. Be programuotojų ir administratorių funkcijų, kurias dažnai atlieka vyriškosios lyties darbuotojai, kita sunkaus ir sudėtingo, kupina streso darbo dalis IT sektoriuje tenka moterims. Jos kaip bitutės ir išnagrinės, ir parašys, ir sukurs, ir patikrins, ir išsiųs, ir pristatys…
Persikreipusios ir užgulusios kompiuterį, jos „akis pravarvins“, bespręsdamos problemas, apie kurias minėti jaunuoliai viso labo ir geriausiu atveju padiskutuos. Tokioje situacijoje moteris, manau, gali motyvuoti nebent didelis darbo užmokestis, bet vėlgi, pagal klasikinį modelį didelės algos skirtos jaunuoliams. Nuo pirmų jų darbo dienų. Taip yra, bet ar taip turėtų būti? Ar neišnyko VYRO vardo reikšmė ir prasmė, dėl kurių labai dažnai jam neformaliai suteikiama pirmenybė? Ar mano aprašomas ir praktikoje egzistuojantis VYRAS nepavirto menkų gebėjimų „lepšiu“?
Sakysite – jiems deleguojama atsakomybė? Bet ar gali realiai ją prisiimti tas, kas neturi nuovokos, kuri įgyjama per patirtį, neturi supratimo, nes, kaip rašė vienas poetas, dar nespėjo „priglust, pajaust, išgerti visą karštį“…
Nemaža dalis vyrų į koleges moteris net nežiūri rimtai profesine prasme. Mano manymu, taip daroma veltui: juk jos ir darbštesnės, ir atsakingesnės, gal tik mažiau abejingos (bet ar tai blogai?). Ar nereikėtų vis tik sukeisti vietomis šių dviejų kategorijų? Ir, nors aš netikiu DELFI komentatorių komentarų profesionalumu, jie vis tik parodo visuomenėje vyraujančias nuomones, su kuriomis nori – nenori tenka skaitytis…
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo patirtimi? Dirbate IT srityje ir norėtume paprieštarauti ar papasakoti savo nuomonę? Galbūt darbuojatės kitoje srityje, tačiau Jums artimos skaitytojos išdėstytos mintys? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: