Moteris pasidalijo patirtimi: ką reikia žinoti apie atostogų romaną

 (32)
Pagaliau. Atėjo mano išsvajotos ir taip lauktos atostogos. Susidedu lagaminus ir pabėgu iš lietuviško kaimo į pasaulio platybes. Jaučiuosi esanti laimingiausia moteris, bėganti nuo savo depresyvių minčių ir amžinai nepatenkintos aplinkos. Kompanijos neturiu: o kodėl man reikėtų per svarbiausią metų įvykį, atostogas, klausytis kitų dejavimų, taikytis prie primetamų sąlygų ir reikalavimų?
© Shutterstock nuotr.

Žodžiu, visiškai susvetimėjau ir išponėjau, todėl išsiruošiau į užtarnautą metų poilsį VIENA. Aišku, būtų visai malonu su kažkuo susipažinti, į kavinę nueiti, juk tai, kad išvažiavau be kompanijos, dar nereiškia, kad noriu visą kelionę tokia ir likti. Apskritai, bendravimą su pakeleiviais ar vietiniais kitų kraštų gyventojais laikau neatsiejama kelionių būtinybe – juk kaip kitaip pažinsi šalį ir kultūrą, ir kas kitas, jei ne kiti keliautojai papasakos apie būtinas aplankyti vietas ir parekomenduos puikų restoraną? Bet dabar apie susipažinimą.

Keliauju tiesiai į išsvajotąjį paplūdimį. Pirmasis prieina vietinis Jose. Griebia jautį už ragų, t.y. mane, ir iškart eina tiesiai prie reikalo – gal norėčiau romantiškai praleisti laiką? Griūna, tiesiasi po mano kojomis taip užstodamas kelią. Pagalvoju, kad bus ir geresnių variantų, aš juk norėjau su kažkuo apie gyvenimo prasmę pakalbėti, ir mandagiai atsisveikinu.

Kuo toliau – tuo gražiau. Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti. Prieš mane eina tikrų tikriausias herojus iš „Gelbėtojų“ serialo, kaip sakoma, iš stuomens ir iš liemens. Šešių kalnelių savininkas nužiūrėjęs visas paplūdimyje besideginančias aukas, prieina būtent prie manęs. Nesiaiškinu kodėl, tiesiog pasiduodu teigiamai saulės įtakai. Šį kartą tai kiek protingesnis, mandagesnis vyriškos lyties atstovas, kuris ne tik pasidalina vietinės istorijos žiniom, bet ir pafilosofuoja apie gyvenimo prasmę – tikriausiai be šešių kalnelių tobulinimo treniruočių rado laiko pasiskaityti ir knygų. Mandagiai pasiūlo vakare susitikti, o man nieko nelieka, tik prisiminti visas girdėtas ir matytas istorijas apie vasaros romanus, jų pradžias ir pabaigas, džiaugsmus ir liūdesius, gerąsias ir blogąsias puses. Juk viskas turi savą kainą, o ypač atostoginiai smegenų nudegimai.

Taigi, vieniša moteris išsiruošia atostogoms lyg svarbiausiam metų įvykiui – susikrauna pusė spintos į šeimyninį lagaminą, paimtų ir antrą, bet avialinijos neleidžia, taigi visas dvidešimt suknelių, tris maudymukus, penkias poras aukštakulnių, dešimt porų apatinių komplektų, dėžę kosmetikos, ir dar kitų pačių būtiniausių daiktų, kuriuos tenka grūste sugrūsti į vieną. Ką gali žinoti, gal prireiks?

Jau pirmąją dieną gražiausiu leopardiniu bikiniu išsipuošusi moterėlė vaikščioja po paplūdimį ir bando sudaryti įspūdį lyg ji tik tarp kito tokia pasidabinusi, kad ji nieko neieško ir jai nusispjaut i vietinių aplinkinių dėmesį.

Kaip atostogom ruošiasi vieniši vyrai – nežinau, tikriausiai niekaip, tailandietė į išvaizda nežiūrės, tai koks skirtumas. O jei iki Tailando nenuvažiuoja, tai lietuviškame paplūdimyje geria alų: ir pirmu, ir antru atveju svarbiausia pasiimti piniginę, visa kita galima nusipirkti.

Kuo gi žavus atostogų romanas?

Vietiniai ispanai, egiptiečiai, turkai ar man, nežinia, kur esančios Gambijos vyrai dėl jiems vieniems žinomų priežasčių ar sveikuoliškų alaus nelakimo įpročių, atrodo žymiai geriau nei europiniai ofisiniai pilvočiai, o ir „kabinimo“ įpročiai žymiai paprastesni ir priimtinesni. Štai, pavyzdžiui, suomės ar švedės įpratusios pačios prisijaukinti vyrus, pasiūlyti sumokėti už gėrimą, o reikalui ir norui esant parsitempti sumedžiotą grobį į namus.

Vakarų europietės ieško vyrų internete, pasidaro pačią įmantriausią, pageidautina per daug drabužių neturinčią nuotrauką, įdeda ją į pažinčių portalus ir laukia savųjų princų, kurie per vieną dieną parašo dar dešimčiai tokių merginų ir maratonu eina per visas. Taigi, kurortinio miestelio vyriokas, pats priėjęs ir pakabinęs vargšę medžioklės išvargintą europietę, jau yra didvyris, sielos bei kūno gelbėtojas.

Gražus romanas tęsiasi savaitę ar dvi, per tą laiką galima gražuolį gelbėtoją ir pakeisti, užtat kiek romantiškumo ir meilės – tiek ir per visus metus ir nesulauksi. Bet viskam yra savos taisyklės, todėl siūlau pasiskaityti visiems ar visoms, kas sumanys šią vasarą tokį romaną turėti, kad vėliau nesiskųstumėte nudegusios ar nudegti. Čia kaip su saulės kremu – pasitepti pusė valandos prieš lendant į saulę.

1) Visi atostogų romanai baigiasi. Pratęsimo tikėtis gali nebent Tailande apsilankęs šiaurietis vyras, kuris, susižavėjęs tailandietiškomis grožybėmis, užsimano atostogų žaisliuką nusipirkti ir parsivežti namo – ir tai, žinoma, yra tikra meilė. Vargšė tailandietė mano, kad laimėjo aukso puodą ir pasiūlymo neatsisako. Meilė trunka trumpiau nei trejus metus, kol paaiškėja, kad šiaurietis yra išgeriantis, kartais kumščiais pamosikuojantis vyras. Kultūriniai skirtumai švieste šviečia, egzotiškoji žmona vietine kalba kalbėti taip ir neišmoksta, o nuo mušančio vyro gindamasi, dienų dienas slepiasi užsirakinusi vonios kambaryje, nes policiją dėl kalbos įgūdžių stokos ne visada gali išsikviesti. Tarp kitko, tai tikras įvykis, užfiksuotas suomių policijos ataskaitoje;

2) Atostogų romaną geriau pabaigti ten, kur ir pradėjai, visi pratęsimai kvepia visiška ne romantika, tolimųjų kraštų alfonsas, susukęs galvą, pažadais bei meilės prisipažinimais greičiausiai norės europietiško paso, o meilė truks tiek, kiek reikės tą pasą gauti. O be to, romantika baigiasi prasidėjus buičiai: juk atostogų metu nereikia nei valgyt gaminti, nei skalbinių skalbti, o pratęsus pažintį, tai tektų daryti ir pažinti meilės objektą iš kitos, ne tokios gražios pusės;

3) Viskas kainuoja, nors gal ir ne. Šešiasdešimtmetės moterėles pasilinksminimai su Dominykos respublikos jaunuoliu tikrai ne už dyką. Užtat gražios emanicipuotos jaunos europietės gal ir nebus pakviestos į prabangų restoraną, bet meilės mainai tikrai nieko nekainuos. Atsisveikindamos gražuolės dar ir padėkos už puikai praleistą laiką, o ir dėkoti bus už ką;

4) Užtat į kainą įeina poatostoginis ligų bagažas. Jei romantiškų jausmų suviliota auka ir nepatiria saulės smūgio, tai smegenys saulėje kažkokiu būdu išsilydo ir apsisaugojimo priemonės nelabai turi prasmės – o kodėl turėtų?

5) Nereikia įsivaizduoti, kad esi vienintelė ar vienintelis, gaunantis dozę komplimentų ir dėmesio. Kita pamaina jau nusileido į tą patį oro uostą, iš kurio pakilo romantiškų jausmų apimta auka.

Žiūriu ir nenoriu tikėti, kad žaviajam gelbėtojui po dešimties linksmybių metų toks gyvenimo būdas neapkars. O ir meilės nukankintos romanų ieškotojos neatrodo tokios laimingos – išvažiuoja vienišesnės nei atvažiavo, o fiziniai malonumai taip ir nepripildo gyvenimo džiaugsmu. Gal kitą kartą lėks į Indiją...

Atostogos prabėga greičiau nei spėju užregistruoti visus prisistačiusius kandidatus: kas žino gal praleidau progą patirti didžiąją gyvenimo meilę, smagiausią linksmybių naktį ar padaryti stambiausią metų klaidą. O gal ir nepraleidau...

Bus daugiau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Drugeliai pilve, iš veido nedingstanti šypsena ir giliai širdyje tūnanti nuojauta, kad visa tai tuoj pasibaigs – rinkinys, puikiai pažįstamas kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į vasaros romaną. Nors dažnai nutinka taip, kad euforiją vos po savaitės ar mėnesio keičia ašaros ir neviltis dėl nutolusios meilės, būna ir laimingų pabaigų – kaip filmuose.

Patyrėte šį saldžiai kartų meilės skonį? O gal esate iš tų laimingųjų, kurių vasaros romanas truko ne dvi savaites, o užsitęsė visą gyvenimą? Artėjant kelionėms, atostogoms ir pamažu augant viltims antrąją pusę vasarą, prašome jūsų papasakoti savo istoriją.

Už atvirumą ir drąsą vienam Jūsų padovanosime dvi knygas – S. Yossman „Šaltojo karo samdinys“ ir A. Gogun „Stalino komandosai“.

Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką čia arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Romanas“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (243)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (88)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (89)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.