Moteris mokėsi moteriškumo – siūlomi būdai įsiutino

 (38)
Populiariausiame socialiniame tinkle vieno renginio aprašas kvietė priimti iššūkį tapti moterimi, kurios vyrai akimis ieško gatvėmis. „Užmačiau“, kai pora mano kolegių, kurias tikrai vertinu ir gerbiu kaip puikias moteris, užsirašė dalyvauti ir dar mane pakvietė.
© Shutterstock nuotr.

Va tau, boba, devintinės... Nuo kada moteriškumas yra ne natūrali prigimtis, o iššūkis?

Tačiau didžiausią nuostabą kelia tai, kad moteriškumo moteris yra pasiryžę mokyti vyrai! Aš bandau suprasti, ką vyrai, būdami kitokios prigimties nei moterys, gali patarti? Iškart kilo įtarimas, ar tai nėra paremta tik siekiu pasidaryti savo vyrišką gyvenimą patogesniu?

„Vualia“, pasirodo skirtingoms dienoms skiriamos skirtingos vyrų užduotėlės (pavadintos madingai – „iššūkiais“) ir tu – jau moteris! Kaip ir dar beveik keturi šimtai kitų sugužėjusiųjų į šią akistatą su vyrais ir trokštančių prisijaukinti šią „protu nesuvokiamą būtybę“ – vyrą.

Beje, tie iššūkiai – irgi „iškalbingi“, tik iš po avelės kailio vilkučio nagelius reta kuri pastebėjo... Stebėjausi ir negalėjau atsistebėti, negi šitos jaunos, gražios moterys išties stačia galva į tai puolė? Kaip muselės į išrūgas.

Pirmasis iššūkis – tris kartus per dieną paprašyti skirtingų vyrų pagalbos. Ei, bandau įsivaizduoti didžiąsias pasaulio moteris, daug pasiekusias savo gyvenime, prašančias vyrų pagalbos... Turbūt iki šiol tebelauktų. Ypač jei vyrai įtartų, kad moteriškės gviešiasi jų garbės, karjeros ir apskritai lenda ne į savo teritoriją. Įdomu, kiek iš toje virtualioje grupėje susirinkusių moterų iš tiesų pasiryžusios metų metus būti savo vyro šešėlyje, kad galop pasitenkintų kukliu vyro įvertinimu (jei vyrui užteks sąmoningumo tai suvokti ir drąsos tai įvardyti): „Dėl visko, ką pasiekiau, esu dėkingas savo žmonai...“. Nes būtent ji, paaukojusi savo ambicijas ir talentus, skalbtų, virtų valgyti, augintų vaikus ir dar sutvarkytų tūkstančius buities smulkmenų, apie kurias jos gyvenimo draugas neturėtų nė menkiausio suvokimo. Moterys nėra silpnoji lytis, kad gal neimituokime, kad negalime kažko padaryti, nes neprikaltas plintusas dar ilgai badys akis, čiaupas varvės, o pelės karsis šaldytuve.

Antrąją iššūkio dieną, mano akimis, trys vyrai į gatves paleido išsišiepusias kvaišas, nes nurodė moterims šypsotis visiems ir visur. Atleiskite, mielieji, bet gyvenimas ne tik šypsenos, o bendras gyvenimas ar darbas – juo labiau. Taip, jums, vyrai, turbūt norėtųsi, kad moterys net ir tada, kai namuose visiška betvarkė arba kolega – absoliutus tinginys ir savim patenkintas povas, vis dar šypsotųsi ir ginkdie nereikštų pretenzijų. Tai gal patys vyrai galėtų šiek tiek pasistengti, kad tos šypsenos atsirastų moterų veiduose?

Trečiasis iššūkis vadinamojoje akistatoje buvo klausti trijų skirtingų amžiaus grupių vyrų nuomonės apie save kaip moterį. Kas svarbiausia – nepažįstamų... Na, čia prisimenu posakį: sutinka pagal drabužį, palydi pagal protą... Norite, mielosios, pasirodyti mažų mažiausiai keistos – eikite, klausinėkite, tikrai tapsite ta, kuriai pavymui žiūrės tie vyrai, kraipydami iš nuostabos galvas.

Ketvirtasis iššūkis išvertė iš „aukštakulnių“ visai. Padovanoti gėlių vyrams? Ačiū dievui, atsirado viena kita racionaliai mąstanti moteris, kurios atvirai atsisakė tai daryti, o tuo tarpu kitos lakstė gatvėmis, stotyse ir kitose viešose vietose su gėlėmis, brukdamos gėles vyrams ir kartais labai nustebdamos, kodėl jie atsisako jų. Be komentarų...

O penktąją dieną vainikavo asmenukių bumas. Dalyvėms teko fotografuotis su dešimt skirtingų nepažįstamų vyrų ir tuo pasidalinti toje pačioje grupėje.

Tiesą sakant, paskutinės dvi užduotys man mažų mažiausiai atrodė derančios prie moteriškumo ugdymo konteksto, jei jau norėjote būti nuoseklūs, mielieji grupės idėjiniai vadovai... Gal ir sulyginote vyrų ir moterų teises – kodėl gi negali mergina padovanoti gėlių arba prieiti prie vyruko su pretekstu fotografuotis. Kita vertus, ar neprivertėte merginų tapti gauja žvengiančių mergužėlių, kurios dalinosi savo „trofėjais“, lyg paauglės po roko žvaigždžių vakarėlio. Spręsti joms pačioms...

Tik baugina tai, kad situacija įsismarkauja, nes išmintingieji moteriškumo guru jau skelbiasi pradėję naują iššūkių maratoną. Aš po tokių meilės mokymų pasitikčiau su šluotkočio meilės kalba.

Toje virtualioje grupėje – keli šimtai merginų, moterų. Gražios, jaunos, perspektyvios. Kur jų orumas ir savivertė, kad taip strimgalviais šoka į tai, kas joms ir taip gamtos duota? Negi jos iš tiesų mano, kad vyrai jas išmokys ar patars, kaip vadovautis savo prigimtiniais instinktais? Galop, ar joms iš tiesų reikia kažkokių svetimų vedusių dėdžių patarimo? Ir kas jie tokie? Aš suprasčiau, jei jie būtų profesionalūs psichologai, turintys diplomus. O dabar tai veikiau panašu į pervargusius tėtukus, kurie prispausti žmonų ir būrio vaikų, bando savąjį vyrišką autoritetą gelbėti, patarinėdami moterims apie tai, kokią svajonių moterų jie asmeniškai norėtų matyti darbe, gatvėje, namuose. Ir ne ant stogo „vebinaro“ metu reikėtų kartis, norint padaryti moteriai įspūdį, o geriau važiuoti pas žmoną namo ir prikalti tą nelemtą plintusą.

Turbūt tikrai pasaulio pabaiga atėjo, kad rengiami tokie iššūkiai, tarsi moterys nebe moterimis būtų. Mielos merginos ir moterys, tai, kas gamtos duota, mokytis nereikia... Geriau turėkite aukštesnių idealų ir siekių. Tuomet ir šypsena bus asmenybės, žinančios savo kelią ir vertę.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Galbūt jums yra tekę lankytis moteriškumo ar vyriškumo mokančiuose kursuose? Kokia jūsų nuomonė – ar tokie kursai reikalinga, gali ko nors išmokyti? Pasidalykite savo patirtimi el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kursai“!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (328)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (101)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (98)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.