Moterį papiktino banko darbuotojos žodžiai

 (115)
DELFI pasirodęs straipsnis pavadinimu „Nepatikėsite, kaip taupo lietuviai“ įsiminė ne dėl pateiktų nacionalinių taupymo būdų, tačiau dėl banko darbuotojos Odetos Bložienės komentaro apie visuomenėje egzistuojantį kraštutinį taupymo reiškinį.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Skaitydamas banko darbuotojos, kuri užima vadovės postą ir per mėnesį tikriausiai uždirba daugiau negu vargingiausieji, komentarą nejučia tik dar kartą patvirtinau teiginį: geriau gyvenantys visuomenės nariai nesupranta blogiau gyvenančių. Svetimos bėdos buvo, yra ir bus ne savos – tai nieko keisto ir tai suprantama, bet žmogus bent jau galėtų pamėginti nuspėti šio tragiško reiškinio priežastis. Nes tai – ne vieno asmens problemos, šios problemos aktualios gal net dešimtims tūkstančių. Atrodo, kad banko darbuotoja nuoširdžiai nesupranta, kodėl reikia taupyti drastiškais metodais, nes juk taupymas blogina gyvenimo kokybę. O gyvenimo kokybės neblogina žemos pajamos, kurios ir veda prie to beprotiško taupymo?

Problemos priežasties suradimas čia atrodo svarbiau nei pati problema. Labiausiai nustebino pasisakymas apie nenorą, kad Lietuva atrodytų kaip šalis, kur žmonės taupo kiekvieną vandens lašą. Galbūt čia kalti užslėpti kompleksai? Tas minimas nenoras atrodyti blogai. Daugeliui svarbu, kaip mes atrodome iš šalies, ką apie mus pagalvos, pasakys. Aišku, daugelis tikriausiai norėtų, kad Lietuva atrodytų kaip šalis, kur visi žmonės turi po nuosavą namą, po kelis prabangius automobilius ir uždirbantys kelis tūkstančius eurų. Tačiau norėjimas atrodyti tokiais ir galėjimas tai turėti yra labai skirtingi dalykai.

Ką banko darbuotoja siūlo, kad tas taupymas nebūtų toks drastiškas? Ar mėgina ieškoti tokio taupymo priežasčių? Drastiškas taupymas yra psichologinis dalykas ir jis gimsta iš didelio skurdo, nepasitikėjimo savimi, kitais, netikėjimo dabartimi ir ateitimi. Žmogus beprotiškai taupo, nes tiki, kad taupymas padės išgyventi su turimais resursais. Tarsi sužeistas kareivis, kurį apsupo iš visų pusių, vis dar tiki, kad keli šoviniai jį išgelbės ir jis prasiverš. Tie žmonės pripranta gyventi blogai, nes gyventi gerai jie niekada negalės. Jie tai suprato ir imasi veiksmų, kurie jiems dar liko konkrečioje situacijoje.

Jie gali išleisti mažiau eurų, bet negali jų turėti daugiau. Visos išlaidos karpomos, kad tik liktų kažkoks minimumas gyvenimui. Taip, kartais taikomos priemonės tampa chaotiškos, drastiškos ir jos sunkiai suvokiamos. Tai beprasmė kova, tačiau tai lieka vienintele atrama – mėginimas sutaupyti. Bloga gyvenimo kokybė ir žemos pajamos susijusios – juk vargu, ar gali išlaidauti, turėdamas mažas pajamas.

Taupymas tampa gyvenimo dalimi, kai taupai visur, kur tik gali. Bankai yra esamos sistemos pagrindas, tad vargu, ar bankų darbuotojai gali kritikuoti esamą sistemą. Jie gali kritikuoti šios sistemos atstumtuosius. Kitas žymus bankininkas yra pasakęs, kad praėjus 25 metams po Nepriklausomybės atkūrimo, kas gyvena blogai, tas pats kaltas. Nes jeigu anksčiau galėjo kaltinti kažką kitą, tai dabar gali kaltinti tik save.

Taigi, skurdžiausieji, atstumtieji ir šiaip visokie panašūs individai per daug tegu nesiskundžia – kalti tik jie. Tai gal jei negali tapti banko klientu, ten tau neduoda paskolos geresniam gyvenimui, tuomet nesi vertas ir būti žmogumi? Sistema turi pasisekusius individus, tuo pačiu ji turi ir tokius, kurie netiko sistemai. Koks individas esate Jūs?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Už dalyvavimą aplinkosauginėje akcijoje moksleiviai buvo apdovanoti

Gegužės 22 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi Balsių progimnazijos pirmokai, laimėję aplinkosauginį konkursą. Aplinkosauginėje akcijoje, kurios metu 27 Balsių progimnazijos klasių mokiniai kaupė panaudotas baterija, buvo surinkta apie 250 kg panaudotų baterijų.

Esu mažo miestelio dvyliktokas – tikiuosi anglų egzaminą išlaikyti bent 95 proc. ir nenusivyliau (17)

Ką tik perskaičiau abituriento straipsnį apie tai, koks neva sunkus ir „nesąmoningas“ buvo anglų kalbos egzaminas ir jo eiga. Norėčiau taip pat pasidalinti savo mintimis ir šiam moksleiviui paprieštarauti.

Perspėja dirbančius vilkikų vairuotojais: jums gresia „studento-padavėjo“ sindromas (232)

Desperatiškas atsakymų ieškojimas. Neigimas. Savęs ir kitų įtikinėjimas. Pyktis. Ir galų gale susitaikymas. Tai yra penki žingsniai, kuriuos jums teks išgyventi, jei nepradėsite ieškoti naujų darbo galimybių dirbdami tai, kas paprasčiausiai nebebus reikalinga po 5 metų. Šiuo metu turite 3 galimybes:

Per egzaminą gimnazistė nusivylė mokyklos „turtais“: dėl ketvirtadalio užduočių atlikimo būsiu kalta ne aš (32)

Gegužės 20 dieną šalyje buvo vykdomas valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas. Jam tikslingai ruoštis pradėjau vienuoliktoje klasėje, kadangi planavau studijuoti humanitarinius mokslus. Prieš egzaminą labai nesijaudinau, kadangi jam buvau gana gerai pasiruošusi bei išsprendusi daugumą prieš tai buvusių egzaminų užduočių.

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (21)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.