Mokytojos sūnus panoro supertėveliams atverti akis: nustebsite, kokie gali būti jūsų vaikai

 (344)
Jau ne pirmą kartą už akių vis užkliūva keistos rašliavos, „protingų“ žmonių parašytos apie jų supratimą vienu ar kitu klausimu. Šį kartą perskaičiau mamos postringavimus apie tai, kokie nuostabūs jos vaikai ir kokie nenusipelnę neišmanėliai yra mokytojai, kurie jos vaikus bando išmokyti. Kodėl vaikas rugsėjo pirmąją turi nešti gėlių mokytojai – klausimas, kuris mamai pasirodė per sudėtingas ir niekaip neišsprendžiamas.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Jos išvada – nieko nenuveikei, tai kam tau gėlės. Kas mane žino, sakys, kad esu šališkas. Turiu mamą, kuri yra mokytoja. Taip, bet tuo pačiu geriau nei bet kas kitas žinau visus mokyklos užkulisius. Žinau, kaip mokytoja jaučiasi artėjant rudeniui. Žinau, kaip jaudinasi sutikdama būrį nepažįstamų vaikų, su kuriais turės bendrauti kasdien, juos mokyti ir rasti bendrą kalbą, kad ir kokie skirtingi jie bebūtų. Žinau, ką mokytojui reiškia žvilgsnis to, kuris ką tik suvokė ir perprato sudėtingiausią temą. Žinau, kaip asmeniškai išgyvena ir prisiima atsakomybę už kiekvieną mokinio neišmoktą temą ar neigiamą pažymį semestro pabaigoje.

Ne paslaptis, kad šiuolaikinė mokykla yra stipriai pasikeitusi nuo tos, kurioje suolus trynė mokiniai prieš penkiolika ar dvidešimt metų. Pagarba, kurią mokytojai turėjo anksčiau, liko užmirštu reikalu. Taip, mokykloje svarbiausias turi būti mokinys – abejonių tam nėra. Tačiau požiūris į mokinį negali būti toks pat kaip į restorano lankytoją. Kad ir koks jis klystantis ar be priežasties užsipuolantis padavėją, bet klientas visada teisus. Mokinys nėra visada teisus.

Ne visada yra teisūs tėvai, manydami, kad jų atžalos yra tarsi nekalti angeliukai, žaismingai besišypsantys bažnyčių palubėse. Vaikai ir nusikeikia, ir bendraklasiui į „snukį“ pasiūlo. Nustebsite, bet tie patys vaikai, kurie namie iš kambario neišeina lovos nepasikloję, mokykloje suaugusiuosius pasiunčia taip toli, kad sugrįžti prireikia naujausių GPS technologijų. Nesvarbu, ar vaikas mokykloje, ar užklasiniame dailės, plaukimo būrelyje ar krepšinio treniruotėje – problemos panašios.

Visi mokytojai ir pedagogai susiduria su ta pačia dilema – ne tik išmokyti ir išspausti iš vaiko kaip galima daugiau, bet ir įtikti jų tėvams. Juk tėvai geriau nei profesionalus krepšinio treneris žino, kiek minučių aikštelėje praleisti vertas jų vaikas. Be abejonės, jų atžala taip pat netrukus ir tapys geriau nei Rembrandtas. Lygiai taip pat, kaip jų numylėtieji niekada negalėtų nieko pavogti ar nuskriausti. Deja, taip nėra, mieli tėveliai. Būna visko. Ir tai normalu, visi tokie buvom, visi kažkaip užaugome į visai neblogus žemės gyventojus. Tad tik džiaukitės, kad yra mokytojas, kuris padeda jūsų atžalą pažinti kitokį nei jį matote namuose.

Dėkokite, kad deda dideles pastangas ir padeda jį auklėti. Pedagogas nėra tik eilinis sistemos darbuotojas, kuris kažkodėl privalo besąlygiškai aukotis tam, kad mūsų visų vaikai nebūtų panašūs į apsiputojusius džiunglių babuinus, kurie iš gyvenimo tikisi tiek, kiek reikalauja jų skrandis. Mokytojo profesija yra ne prievolė. Visų pirma tai didžiulė atsakomybė už jaunus žmones, jų ateitį – išsilavinimą, pasaulėžiūrą. Mokytojas, kuris rugsėjo pirmąją su šypsena stovi laukdamas naujo būrio pirmokų yra tarsi maratonininkas prieš pat olimpiados startą. Jis daro tai, ką dievina, tai, ką atlikti ruošėsi visą gyvenimą. Puikiai žino, kad po starto jo laukia ilgas ir sudėtingas kelias finišo link. Žino, kad bus be galo sunku, kad kantrybės ir valios pastangų reikės daugiau, nei kada nors galvojo turįs. Tačiau euforija ir vidinis pasitenkinimas, kuris laukia po paskutinio finišo skambučio yra vertas kiekvieno prakaito lašo, kiekvienos negrįžtamai sudegintos nervų ląstelės.

Todėl aš sakau – NE. Neteisi ta mama, kuri teigia, kad mokytoja nėra ypatinga, kad ji nenusipelnė gauti gėlių rugsėjo pirmąją. Manau, kad mokytojos jų gauna per mažai. Kaip ir per mažai gėlėmis apdovanotos būna mamos, kurių motiniška meilė priskiriama savaime suprantamai pareigai. Leiskit mokytojai nusišypsoti. Leiskit jai pabūti laimingai ir pasijausti reikalingai už tai, kad priima jūsų vaiką savo globon ir už tai, kad ji pasiruošusi atiduoti dalį savęs tam, kad Jūsų atžala taptu geru ir protingu žmogumi. Juk po dvylikos mokyklos metų Jūs pati didžiuositės ir džiaugsitės, kokį nuostabų vaiką turite. Tad nepamirškite, kad prie to prisidėjote ne Jūs viena.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo nuomone? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (31)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (96)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.