Mokytojos dukra – atvirai apie mamos darbą: kiek daug jums nėra sakoma

 (390)
Kiekvieną kartą akimis prabėgant per straipsnių antraštes, iš jų bent kelio būna susijusios su mokytojais, kokie jie seni ir nesupranta jaunimo. Nesuvaldau smalsumo ir perskaitau. O vėliau gailiuosi, nes pykstu ant tų, kurie parašė: kaip jie drįsta taip kalbėti? Todėl panorau ir aš išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu.
© Shutterstock nuotr.

Visiems mums buvo pažįstamas mokyklos suolas, visiems teko į galvą kalti aritmetines taisykles ir žinoti, iš kokių kaulų mes sudaryti. Taip, visi mes to mokėmės ar dar vis mokomės, juk visiems po lygiai. Tačiau toli gražu ne visiems tai yra priimtina – kam to mokytis, vis tiek paveldėsiu tėvo verslą. Sveikinu. Tau šiame gyvenime pasisekė. Tačiau yra tokių, kurie neturi turtingų tėvų ir visko siekia savo jėgomis, mokosi, tobulėja. Galų gale, juk visada gera sužinoti kažką naujo, kažko išmokti.

Atrodo, koks tikslas yra skaityti vadovėlius, kalti ir taip akivaizdžias tiesas. Juk tai taip neįdomu. Taip, visada buvo gabių mokinių, kuriems viskas, kas parašyta knygose, buvo taip elementaru ir paprasta. Tačiau visada būdavo ir tokių, kuriems nesisekdavo. Jie nemokėjo daugybos lentelės, jie prastai rašė rašinius, jie nežinojo, iš kokių kaulų mes sudaryti. Ir kažkodėl dėl to, kad jie to nemokėjo, kaltinami yra mokytojai.

Mano mama mokytoja dirba jau apie 30 metų. Ir jeigu jūs galvojate, kad mokytojams yra, atsiprašant, nusispjaut ant jūsų vaiko, tai jūs labai labai klystate. Yra labai daug dalykų, kuriuos nutylima.

Aš nekalbu apie sąsiuvinių taisymą iki vidurnakčio ar daugybę valandų trunkantį pasiruošimą pamokoms. Aš kalbu apie tą kitą žmogiškąją pusę. Aš kalbu apie drebančias jos rankas, kai išdykęs jūsų vaikas parkrenta ant žemės. Aš kalbu apie rūpesčio kupinas akis, kai jūsų vaikas tyliai jai pasako, kad buvo negražiai pavadintas. Apie praleistas valandų valandas su jūsų vaiku, kad jis išmoktų daugybos lentelę. Apie sunkiai iš namų nešamas knygas, kurias ji padeda ant lentynos, kad jūsų vaikas, kuriam nesiseka rašyti rašinėlius, mokytųsi skaitydamas. Apie pakeltą ragelį trečią nakties, kad sužinotų, kad jūsų vaikas serga. Apie nerimo minutes, kai laukia jūsų skambučio, ar jūsų vaikui viskas gerai, nes per pamoką jam pasidarė bloga ir ji išleido jį namo. Apie ašaras akyse, kai jūsų vaikas po pamokų ateina jos apkabinti. Apie švelnumą, kurį kasdien ji atiduoda ir visai nesitiki nieko mainais. Kiek daug jums nėra sakoma... Ir kiek mažai jūs matote.

Būti mokytoja nėra darbas. Tai – gyvenimas. Kiekvieno jūsų kaip žmogaus pradžia buvo pamokos, išmoktos mokykloje ne iš vadovėlių, o iš mokytojos akių. Nustokite teisti mokytojas, kad jos neišmokė jūsų vaiko daugybos lentelės, o atsisėskite ir pamokykite jį patys. Nepykite, kad jūsų vaiko ausines atėmė mokytoja, o pabandykite su juo pasikalbėti, kai tos pačios ausinės būna jo ausyse.

Aš manau, kad mokytojoms moka per mažai. Nes sudėjus viską, ką jos daro dėl jūsų vaiko, jų atlyginimas yra tik menkutė padėka už tai, kuo mes visi esame dabar.

Su pagarba visiems mokytojams,
Anonimas

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo patirtimi? Paprieštarauti? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (242)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (88)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (89)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.