Mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursas. Lietuvos švietimo sistema atsidūrė reanimacijoje?

 (12)
Lietuvos respublikos švietimo įstatyme reglamentuojama: „Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.“ Tačiau daugelis įvairaus kalibro šalies švietėjų bėdoja, jog į aukštąsias mokyklas patenka „bloga žaliava“, o stojantieji absoliučiai nepasirengę universitetinėms studijoms. Tautiečiai, galbūt mūsų švietimo sistemą ištiko klinikinė mirtis?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Išsivirkite arbatos, paplepėsime

Ilgą laiką galiojo nuostata, kad išsilavinimas užtikrina stabilų materialinį pagrindą, t.y. padeda susirasti gerai apmokamą darbą. Bet laikai keičiasi, diplomas nieko nebestebina, o stereotipai byra į šipulius. Remiantis 2015 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas šalyje siekė 18,8 proc. Tiesa, tai šiek tiek mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet, pavyzdžiui, palyginus su kontinento lydere Vokietija (7,2 proc.), Lietuva vis dar smarkiai atsilieka. Sakysite, kad tyrimai dar ne viskas? Taip, bet ir ne niekas.

Šiandien darbdaviai ieško įvairialypių darbuotojų: ne tik tokių, kurie turi atitinkamą žinių bagažą, bet ir geba būti įdomūs, aktyvūs bei išradingi. Teigiama, kad scholastinio modelio visuomenė jau atgyvena, o šiuo metu kūrybiškumas laikoma viena svarbiausių vertybių. Tačiau kaip jį ugdyti ir puoselėti jaunuoliui, kuris suvaržytas vis dar „kalimo“ principais pagrįstos švietimo sistemos režimo?

Akademinį pasaulį valdo „okupantas“ – teorinis mokymas

Ne paslaptis, jog vadovėlinė medžiaga dažnai nebeatitinka tikrovės. Tą pripažįsta Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: „Daug metų kalbame apie tai, kad mokyklose reikia daugiau praktinio, pažintinio ugdymo, tačiau realybėje tai nepakankamai atsispindi. Todėl atnaujinant ugdymo programas pagrindiniu kriterijumi taps turinio prasmingumas ir aktualumas šių dienų iššūkiams. Šiuolaikinė visuomenė, darbo rinka iš jaunų žmonių tikisi kūrybiško mąstymo, inovatyvumo, atsakingumo. Tai turi suteikti kiekviena mokykla. Mokiniams turi būti sudarytos galimybės tyrinėti, spręsti problemas ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus.“ Tokias galimas permainas dienraščiui „Vakarų ekspresas“ žadėjo ministrė.

Pasiruošimas „postmokykliniam“ etapui

Mano manymu, jaunuolius privalu ruošti ne egzaminams, o gyvenimui. Deja, išryškėja dar viena švietimo sistemos spraga. Mokykla „grūsdama“ vien teorinę medžiagą, nesuteikia elementarių žinių apie dalykus, kuriuos privalo išmanyti kiekvienas pilietis. Pavyzdžiui, kokie yra mokesčiai ir kas juos administruoja, ką būtina žinoti apie sveikatos apsaugą, kas yra pajamos ir išlaidos, kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, kaip vesti asmeninę buhalteriją ir pan.

Dažnas jaunas žmogus ne tik, kad apie tai nieko nenutuokia, bet ir nežino, kur tokios informacijos ieškoti. Šis aspektas labai svarbus, kadangi reikalauja tikslumo ir „VBS“ („Viena bobutė sakė“) kanalu pasitikėti negalima. Siūlysite skaityti įstatymus? Kartais net teisininkas ar mokesčių inspektorius juos klaidingai supranta. Ką jau kalbėti apie žmogų, kuris neturi specialaus išsilavinimo ir patirties. Taigi, jeigu ugdymo įstaigose tokioms temoms aptarti švietėjai skirtų po akademinę valandą per savaitę, jaunuoliams būtų kur kas paprasčiau orientuotis „postmokykliniame“ gyvenime.

„Tebūnie šviesa!“

Stebina visuomenės požiūris, kai bet koks moksleivio ar studento priekaištas švietimo sistemai pasitinkamas neigiamomis reakcijomis ir užgauliais komentarais. Kaip argumentus kaltinimams pasitelkiamas perdėtas lepumas arba jaunas žmogaus amžius, o tai akcentuojama kaip neišprusimo ir menko sistemos supratimo įrodymas. Manau, tautinis folkloras „mano laikais taip nebuvo“ jau nebegalioja. Problemas reikia spręsti kartu. Svarbu vystyti konstruktyvias diskusijas ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų tinkamiausi jaunosios kartos ateičiai.
Tikiuosi, arbata patiko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 26 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (63)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (47)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (10)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.