Televizijos „ereliai“
Rodos, daugeliui lietuvių įdomiau stebėti tuos, kurie niekada negarsins mūsų tėvynės, o kaip tik ją menkins. Įdomu, ką pamanytų nieko apie Lietuvą nežinantis kitatautis, išvydęs kriminalinę laidą? Tikriausiai pagalvotų, jog mes vis dar gyvename kažkokiose lūšnose, nepraleidžiame nei dienos be alkoholinių gėrimų, sumušame žmonas taip, kad per mėlynes jų tikros odos spalvos net nesimato ir, žinoma, mielai stebime, kaip dega kaimyno medinė troba. Sakysite, kad smagu iš šios laidos pasijuokti. Sutinku. Tačiau kartu įžvelgiu ir daug reportažuose slypinčių Lietuvos problemų.
Į pokalbių laidas mielai kviečiami ir keisti žmonės. Štai kitoje laidoje sparčiai išpopuliarėjo Lazdijų gyventojas Ramūnas. Šis nesigėdijo papasakoti apie savo gyvenimą. Lazdijietis prisipažino, kad iki šiol neturi vairuotojo pažymėjimo, nors jau penktoje klasėje įsigijo automobilį ir su ja važinėdavo į mokyklą. Ramūno kalboje netrūko necenzūrinių ir rusiškų žodžių. Vaikinas pademonstravo savo išsilavinimo lygį visai Lietuvai, o daugeliui lietuvaičių visa tai sukėlė pasitenkinimo audras. Tikriausiai jie dar nežino, kad nuo šio veikėjo jie beveik niekuo ir nesiskiria.
Emigrantų nuopelnai tėvynei
Tikrai nedažnai sulaukiame minimo Lietuvos vardo pirmuosiuose užsienio žiniasklaidos puslapiuose. Tačiau kai tai atsitinka, retai kas mūsų šalį ar jos gyventojus nori pagirti. Didžiausia to priežastis yra emigrantai. Taip, tie patys. Žinoma, yra puikių ir protingų žmonių, išvykusių dirbti svetur. Vis dėlto kita dalis yra pasirengusi parodyti savo tikrąjį mentalitetą.
Štai vieni nuopelnus skina palikdami savo vaikus konteineriuose. Kiti – švaistydamiesi ginklu ar žudydami. Dar kitiems smagu parodyti, jog degtinės gali išgerti daugiau už Rusijos gyventojus. Galbūt tokius piliečius vertėtų palikti namuose, tai yra Lietuvoje, o ne leisti jiems daryti gėdą ir svečiose šalyse?
Politikų klaidos
Laikui bėgant Lietuvoje įsiviešpatavusi antroji užsienio, tai yra rusų, kalba, buvo be gailesčio sutrypta anglų kalbos. Dabar ja galima susikalbėti kiekviename pasaulio krašte. Todėl politiniams veikėjams ypač aktualu mokėti taisyklingą anglų kalbą. Tačiau kai kuriems mūsų politikams, užimantiems gana aukštas pozicijas, tai nė motais. Štai buvusi seimo pirmininkė, buvusi ministrė, Irena Degutienė 2012 metais bergždžiai stengėsi atsakyti į jai angliškai užduodamus klausimus. Gerai, kad interviu ėmė lietuviai, o ne kitos šalies atstovai, nes gėda už kitą žmogų būtų apėmusi ne tik mūsų tėvynės gyventojus.
Būtent tokia gėda buvo jaučiama 2014 metais, kai mūsų Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Italijoje buvo priverstas kalbėti angliškai ir laužyti liežuvį prieš kelis šimtus Europos Parlamento narių. Žinoma, šis pasirodymas geresnis nei anksčiau minėtos I. Degutienės, tačiau patirta gėda buvo viso pasaulio mastu. Galbūt pats pirmininkas nemokėjo skaityti angliškai, todėl paprašė kažkieno pagalbos – iš karto užrašyti anglišką tarimą. Deja, bet šis planas nepasiteisino.
Vieniems sunkiai sekasi kalbėti užsienio kalba, na, o kitiems – gimtąja. Tai įrodo pati Loreta Graužinienė. 2013 metais prieš televizijos kameras jai nepasisekė ištarti žodžio „Konstitucija“. Tuomet Lietuvoje paplito vaizdo įrašas, pasiekęs didelį žiūrimumo rekordą. Po gana ilgo laiko šis nutikimas buvo pamirštas. Tačiau jau 2015 metais, atvykus į Kovo 11-osios renginio minėjimą, L. Graužinienei ir vėl nepasisekė. Tik šį kartą nepavyko pasakyti Lietuvos pavadinimo. Ką gi, belieka laukti, kas nutiks dar po dvejų metų.
Ką daryti?
Šių problemų sprendimo būdų yra daug. Kiekvienas turi pagalvoti apie save, nuspręsti, kuris variantas jam tinka labiausiai. Vieniems reikia mokytis ir gauti išsilavinimą, kitiems praplėsti akiratį, išmokti užsienio kalbą, turėti noro ir susitvarkyti savo gyvenimą, palikti smurtaujantį vyrą, praeiti pro alkoholio skyrių ar lošimo namus, mokytis iš kitų, nutraukti ryšius su narkotikų prekeiviais.
Dar kitiems tereikia atsisėsti į kalėjimą ir niekados iš ten nebeišeiti. Kiekvienai problemai yra sprendimo būdas, tereikia jį atrasti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – penktasis straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.