Pabėgėliai atvažiuoja į Lietuvą, mane net juokas ima, ką jie čia darys? Melš karves ar ars lauką? (…) Manau, jie bėga nuo savo šalies problemų, sukeldami jų mums. Jeigu jau atvykote į Europą, būkit kaip svečiai, gerbkit šalį, į kurią atvykot, nekurkite savo taisyklių ir nepažeidinėkit mūsų. „Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems“ (Lk 6,31).

Matau, kas vyksta, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur kvietė pabėgėlius, o dabar nebesusitvarko. Tai tikriausiai nuskambėjo lyg konservatyvaus lietuvio požiūris? Tokio lietuvio, kuris eitų kovoti už Lietuvą, jai sunkiu laikotarpiu.

1918 m. Lietuvos taryba, kuri paskelbė nepriklausomybę, tai darė tikrai ne dėl atlyginimų ar geros būsimos pensijos. Jie buvo savo šalies patriotai, turėjo tikslą, svajonę, viltį, kuri jungė juos ir kuria jie tikėjo, visa širdimi, ir dėl kurios būtų atidavę gyvybę. Aš esu be galo jiems dėkinga, kad gyvenu laisvoje Lietuvoje, taip, aš nemanau, kad kada nors suprasiu tą jausmą, kurį jautė kiekvienas lietuvis, kovojęs per sausio 13 d., nes gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje, bet visa širdimi tikiu mūsų valstybe.

Kai išgirstu žodį „Lietuva“, širdyje kažkas suspurda, tikriausiai pasididžiavimo jausmas, kad esu lietuvė. Diagnozė: patriotizmas. Bet daugelis sako: mes kovojome ne už tokią Lietuvą... O kodėl Ji ne tokia? Nes Seime sėdi savanaudžiai žmonės? Bet kas tuos žmones išrenka? Mes patys, jeigu norim, kad kažkas keistųsi, keiskim Lietuvą patys!

Juk mūsų protėviai buvo drąsūs ir karingi, sustabdė totorių mongolų plitimą į Europą, pasipriešino kalavijuočiams ir kryžiuočiams, išgyvenom vokiečių ir rusų okupacijas, paskutiniai apsikrikštijom Europoje (nors nežinau, ar tuo turėtume didžiuotis, kaip ir tuo, kad buvome pirmą kartą paminėti, kai mūsų protėviai trenkė Šv. Brunonui per galvą ir amžinatilsį... geras buvo žmogus. Bet tai parodo mūsų protėvių stiprybę). Jie įrodė, kad tokia maža šalis gali būti su tokiais dideliais siekiais, kaip teritorija iki Juodosios jūros.

Mumis niekas niekada netikėjo, o dabar? Mes patys savimi netikim... Žmonės labiau tiki, kad išloš aukso puodą loterijoje, negu, kad Lietuva bus ta svajonių šalis, apie kurią svajojo mūsų seneliai ir proseneliai!

„Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“ (J.Marcinkevičius)

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą!

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.