Tikrai daugiau neišmoksime. Jeigu valdininkai teigia, kad mūsų mokiniai mokosi pagal stipresnę programą negu kitose šalyse, tai, vadinasi, mes jau dabar daugiau mokomės. Prailgindami mokslo metus mokytumėmės dar daugiau už kitus. Kur logika? Mūsų stipri programa kompensuoja jos trumpumą.

Štai aš pamenu, ką praėjusiais mokslo metais, tiksliau jau paskutinėmis dienomis, veikėme su klasioku. Mums buvo pasakyta mokytis pirmas dvi birželio savaites. Pirmas dvi dienas dar ateidavo keli mokiniai, bet po to ir tų nebematėme. Buvome vieninteliai mokiniai mokykloje, o ir mokytojų buvo gal tik 15-20 procentų. Net nevyko pamokos. Tas dvi savaites, kai turėjome mokytis, mes nešiojome mokytojams baldus, makulatūrą, dirbome šiaip kažkokius atsitiktinius darbus ar šiaip šlaistėmės po mokyklą. Mes nieko nesimokėme, o jie nori šį laiką dar prailginti teigdami, kad nespėjame išmokti visko pagal programą...

Bet mokytojai mums nedėstė pamokų, nes visos temos jau buvo mokytos, o jeigu ir ne, tai vis tiek kontroliniai buvo jau parašyti visi arba dienynu elektroniniu nebegalima naudotis. Atsiduriame aklavietėje, į mokyklą kaip ir reikia, bet joje tiesiog nėra prasmės būti.

Kai kuriose mokyklose programos nespėjama išeiti, nes mokytojai gal per prastai dirba. Štai pavyzdžiui aš mokausi vienoje Vilniaus gimnazijoje, o mano buvęs klasiokas – kitoje. Mes juos lenkiame maždaug vienu mėnesiu. Juk moko to paties, bet mokymo tempas skirtingas ir nespėjama ne dėl to, kad laiko mažai, o mokytojai nesugeba laiku papasakoti temos.

Manau, dar labai didelis absurdas, kai teigiama, kad mokiniai nespėja paruošti namų darbų. Galiu pasakyti, kad namų darbų nėra mažai. Tačiau labai dažnas mokinys jų neruošia. Arba paruošia tik nedidelę dalį arba išvis neruošia. Dažniausiai atėję į mokyklą tiesiog nusirašo arba net nenusirašinėja, jeigu žino, kad mokytoja vis tiek nepatikrins.

Taip pat labai priklauso nuo mokytojo, kiek jis namų darbų užduoda. Vienas gali užduoti 5 minučių, kitas 15 minučių, o trečias – dviejų valandų darbą. Labai retas mokinys užtrunka prie namų darbų, kaip galima pamatyti iš kai kurių straipsnių, iki vidurnakčio. Tai dažniausiai tokie mokiniai, kurie daro viską ir gal net per daug tvarkingai ir gražiai, jie nespėja, nes nesugeba tinkamai susiplanuoti dienotvarkės.

Galima puikiai dalyką mokėti, prie jo namų darbų praleidžiant daugiausiai 20 minučių. Man įdomu, kaip jie prailginę mokslo metus siekia sumažinti namų darbų krūvį. Tai tiesiog nelogiška ir kvaila. Kvaila mažinti tai, ko ir taip yra mažai. O nelogiška tai, kaip jie sugebės sumažinti dalį ilgesniųjų namų darbų kiekį ir paskirti juos kitą dieną, taip gražiai juos paskirstydami?

Mokysimės per dieną 95 procentus anksčiau besimokytos temos? Nesąmonė.

Moralas: laiko išmokti viskam pakanka, o mokysimės vis tiek mokslo metų viduryje. Mokslo metų kraštelyje vis tiek nesimokoma, o prailginus kraštelį, pailgės ir nesimokymas, nesvarbu, ar

tai bus padaryta prieš rugsėjį ar birželį. Tuo labiau, kad kai kurie vasarą planuoja eiti padirbėti. Bent valstybei uždirbtų kažkokį produktą vietoj to, kad kiurksos suoluose. Kiti irgi turi planų atostogoms.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo mintimis? Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt: