Tam, kad pamokos turėtų išliekamąją vertę, grįžtamąjį ryšį turime suteikti ir mes mokytojams, ir jie mums. Nors kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau yra ir tokių mokytojų, kuriems darbas tėra darbas, nes už jį mokama alga.
Vis tik, manau, dauguma mokytojų eina į darbą su džiaugsmu - dirbdami jau ne vienerius metus mokykloje savęs nebeįsivaizduoja kitoje srityje ir mokiniams skiria daug laiko, stengiasi juos paruošti kaip įmanoma geriau.
Manau, labai svarbu palaikyti ryšį tarp mokytojo ir mokinio. Juk mokytojas - tai mūsų gyvenimo draugas, patarėjas. Ypatingą ryšį su mokytoju mes užmezgame jau pirmoje klasėje gal net to nežinodami, šis bendravimas išlieka visam gyvenimui, nes pirmoji mokytoja, auklėtoja vaiko gyvenime palieka didžiulę svarbią žymę.
Tad kurkime mokykloje gražią, draugišką ir nuoširdžią aplinką, kurioje praleistos dienos ilgai išliktų atminty.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI Pilietis prašo jūsų – pasidalinkite istorijomis apie jūsų mylimiausią, ar atvirkščiai – visai nepatikusį mokytoją. Kaip manote, ko trūksta šiuolaikiniams mokytojams? Ar mokyklose vis dar yra atsidavusių pedagogų, kurie itin stengiasi dėl vaikų? O gal kitokių ir nebuvote sutikę? Laukiame jūsų minčių komentaruose arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokytojas“.