Ministre, socialiniai mokslai nėra tiesiausias kelias į darbo biržą

 (25)
Visuomenėje po kiekvieno abitūros egzaminų turo kyla diskusijos dėl specialistų poreikio šalyje. Ir nepaisant to, jog socialinių mokslų paklausa tarp abiturientų nemažėja, jau ne pirmi metai susiduriama su nuomone, jog „socialiniai mokslai – tai tiesiausias kelias į darbo biržą“. Panašią poziciją neseniai garsiai išreiškė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.... Bet, gerbiamas Ministre, nesutinku su Jumis.
© Shutterstock nuotr.

Galiu drąsiai tvirtinti, remdamasi savo pavyzdžiu, jog baigusiems socialinius mokslus atsiveria ne darbo biržos durys, priešingai, gabūs absolventai realizuoja save ne tik lietuviško kapitalo įmonėse, bet ir tarptautinėse, kur darbščiam ir atkakliam jaunimui atsiveria plačios galimybės.

Stodama į universitetą rinkausi socialinių mokslų bakalaurą, vėliau tęsiau tos pačios krypties magistro studijas, tačiau baigus studijas ilgai darbo ieškoti neteko. Dar studijuodama pradėjau dirbti pagal specialybę. Bene 80 proc. kurso bičiulių ketvirtame kurse taip pat dirbo. Žinoma, nei aš, nei studijų draugai nestartavome su didesniu nei vidutinis uždarbiu, prioritetas buvo praktika ir patirtis, pažintis su verslo procesais bei darbo specifika.

Tačiau daugelio studijuojančių ir ne vien socialinius mokslus finansinės grąžos lūkesčiai kur kas didesni. Neretai darbo patirties neturintis absolventas tikisi gauti atlyginimą, kuris yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje ir darbo pasiūlymais už minimalų uždarbį net nesidomi. Tuo tarpu darbdaviams nereikalingi jaunieji „specialistai“ su nutolusiais nuo realybės norais. Nereikia suprasti, jog turėtų būti skatinamas darbas pusvelčiui, bet akivaizdu, jog be darbo praktikos net ir geriausias absolventas sunkiai gali kokybiškai išpildyti darbines funkcijas.

Dažnai sutinkama ir tokia nuomonė, jog studijuoti socialinius mokslus daug paprasčiau ir dauguma juos studijuojančių yra lengvo kelio ieškotojai. Tačiau studento gilinimasis į studijų procesą ir motyvacija nepriklauso nuo studijų krypties. Kita problema jei studijas renkamasi pagal kainą ir mitus, jog siekiant diplomo teks įdėti mažiau pastangų. Tai užprogramuoja jaunuolių studijuojančių socialinius mokslus atsainumą ir abejingumą, kuris toliau užsuka visą neigiamų pasekmių ratą: studentai neturi motyvacijos pačiam studijų procesui, nėra suinteresuoti stengtis ir siekti įsigilinti daugiau nei į studijų minimumą, nori, jog baigus studijas darbas rastų juos pats, o atlyginimas atitiktų išties nerealius lūkesčius.

Taigi iš esmės studijuojančio jaunuolio požiūris į studijas nepriklauso nuo mokslo krypties. Nemotyvuotų studentų skaičius stebina ir net gąsdina ir tai nėra būdinga vien socialiniams mokslams. Juk lyginant stojančių ir bedarbių skaičius struktūriniu požiūriu, akivaizdu, jog stojančių ir baigusių studijas bedarbių santykis tiek socialinių mokslų, tiek tiksliųjų mokslų sritims yra panašus.

Pasikartosiu, problema nėra susijusi su mokslų kryptimi. Panašu, jog galimą problemos priežastį – motyvacijos trūkumą – lemia situacija, kai moksleiviai baigę gimnazijas renkasi šablonišką kelią: žūtbūt nori įstoti į aukštąją mokyklą, dažnai net nežinodami nei kokią specialybę rinktis, nei kokį darbą svajoja dirbti. Tai gali paskatinti rinktis pigiausias studijas, kurias „per sukąstus dantis“ pabaigę absolventai nepasiima iš universiteto visų jiems suteiktų žinių ir jie netampa gerais specialistais, kurių išskėstomis rankomis lauktų darbdaviai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Po mokytojos pasisakymų Telšiuose rėžė, ką galvoja: žinau, iš kur ta neapykanta (117)

Štai ir dar vienas skandalas, suskaldęs Lietuvą. Telšiuose tikybos mokytoja pasakojo apie gėjus-hanibalus, vadino juos pedofilais ir prievartautojais. Dar dėjo kūjį su pjautuvu ant LGBT vėliavos.

Nenoriu nieko pažeminti – uždirbančio mažiau nei 900 eurų nepažįstu (741)

Vis užsuku paskaityti straipsnių ir komentarų apie pinigus... Rašydamas ši straipsnį nenorėčiau kažko įžeisti ar pažeminti. Man 25-eri metai, dirbu samdomą darbą, ne pagal studijuotą specialybę (inžinerija), į rankas gaunu 1500 eurų.

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? papildyta specialistės komentaru (434)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Pavaduotojos skambutis perpildė kantrybės taurę: kaip pavadinti tokį elgesį? (128)

Paskutinius metus mokausi mokykloje ir esu mačiusi daug neteisybės, mokytojų, kurie nekreipia dėmesio į mokinius, bet šiandien rašyti mane paskatino pavaduotojos išpuolis prieš man patį brangiausią žmogų – mamą.

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (25)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...