Minimalus gyvenimo lygis: neužtenka išgyventi

 (172)
Pažvelgus į gyventojų pajamų garantijų įstatymo pirmąjį straipsnį apima nekokia nuojauta. Kažkas čia ne taip: „Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.
Litai, pinigai, centai, verslas, piniginė
Foto: DELFI

Iš pirmo žvilgsnio skamba gana logiškai, bet pažiūrėjus į dabartinę MGL reikšmę, kuri yra lygi 125 Lt, logika išgaruoja. Net ir penktokas suskaičiuotų kad tai yra lygu 4,16 Lt per dieną (125/30=4,16).

Pasakykit, mielieji, kokiais būdais galima užtikrinti anksčiau įvardintus būtinuosius poreikius su tokia suma. Na gal ir nenumirtų žmogus gaudamas 4 litus per dieną maistui, bet kur dar išvardintos komunalinės, ryšių, baldų, avalynės, drabužių, transporto, kultūros, švietimo paslaugos. Ar įmanoma visa tai užtikrinti su 4 litais per dieną?

Paskutinį kartą MGL nustatytas berods prieš 9 metus. Per tą laiką jį (MGL) infliacija taip „sugraužė“, kad kažin ar beliko koks litas dienai.

Susidaro paradoksali situacija. Daug kam atrodo, kad padidinus MGL padidėtų kai kurios išmokos, pašalpos ir t.t. Be abejonės taip ir būtų. Bet yra ir kita pusė. Įmokos už mokslą, kai kurios baudos taip pat skaičiuojamos MGL pagrindu.

Mano subjektyvia nuomone MGL jau seniai praradęs savo tiesioginę paskirtį ir neatitinka šios dienos realijų. Bet ką daryti. Atviras klausimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Registruoti (0) Anonimiški (172)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

G. Sabaliauskas. Tikėti Dievu? Argumentai „už“ ir „prieš“ (201)

Sekuliarizacijos procesai Lietuvoje ir Europoje yra daugiau negu akivaizdūs, tačiau vis tenka susidurti su žmonėmis, linkusiais tikėti Dievą, bet negalinčiais apsispręsti. Kartais jie save vadina „labiau tikinčiais, negu netikinčiais“ ar panašiai. Manau, kad racionalūs argumentai yra labai svarbūs apsisprendžiant, atrodytų, tokiu iracionaliu – tikėjimo – klausimu. Šiame straipsnyje surinkau mano požiūriu svarbesnius loginius ir faktinius argumentus „už“ ir „prieš“.

Viešajame transporte ir parduotuvėje pamatė tikrąjį lietuvių veidą (162)

Atsivertus bet kurį žinių portalo puslapį arba įsijungus žinias labai dažnai galima išgirsti, kokie nenaudėliai, plėšikai, vagys ar žudikai esame. Kaip reketuojame senutes, kaip gudriai sugebame sugalvoti pinigines aferas arba kaip planuojame žmogžudystes.

Dviejų vaikų mama prisipažįsta – jaučia aplinkinių pagiežą (300)

Pastaruoju metu DELFI vis dažniau skelbia tokio pobūdžio kaip teksto „Vyriškio pyktį sukėlė parduotuvėje siautėjęs vaikas“ autoriaus skaitytojų laiškus ir man dėl to apmaudu.

Vilniečiui pasipasakojęs italas: lietuvaitėms nėra daug tabu, yra tik mažai alkoholio (332)

Galvojate, kad lyderiaujanti sekso turizmo šalis yra Tailandas ar Indija? Atsitokėkite. Mes ir čia, Lietuvėlėje, turime, ką pasiūlyti tiek užsieniečiams, tiek saviems. Tam didelių įrodymų nereikia, užtektų vieną parą praleisti mūsų šalelėje ir faktai ir vaizdai jus pasitiktų tiesiog vaikštinėjant gatvėmis ar panaršius lietuviškuose pažinčių portaluose...

Ko galime pavydėti latviams (13)

Mano mintys pasiekė tokį lygį, kai jos privalo išsilieti ir aplinkinių galvose taip pat pradėti kažką keisti, kelti klausimus, naujas mintis ir pastebėjimus, kitokį požiūrį, ne iš to paties sustingusio taško, kuris nejuda dešimtmečius. Bet argi kaltinsi paprastą žmogų už susikurtus stereotipus, dažniausiai net nesusidūrus akis į akį su taip plačiai diskutuojamu ir smerkiamu LGBT bendruomenės žmogumi?