Minimalus gyvenimo lygis: neužtenka išgyventi

 (172)
Pažvelgus į gyventojų pajamų garantijų įstatymo pirmąjį straipsnį apima nekokia nuojauta. Kažkas čia ne taip: „Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.
Litai, pinigai, centai, verslas, piniginė
© DELFI

Iš pirmo žvilgsnio skamba gana logiškai, bet pažiūrėjus į dabartinę MGL reikšmę, kuri yra lygi 125 Lt, logika išgaruoja. Net ir penktokas suskaičiuotų kad tai yra lygu 4,16 Lt per dieną (125/30=4,16).

Pasakykit, mielieji, kokiais būdais galima užtikrinti anksčiau įvardintus būtinuosius poreikius su tokia suma. Na gal ir nenumirtų žmogus gaudamas 4 litus per dieną maistui, bet kur dar išvardintos komunalinės, ryšių, baldų, avalynės, drabužių, transporto, kultūros, švietimo paslaugos. Ar įmanoma visa tai užtikrinti su 4 litais per dieną?

Paskutinį kartą MGL nustatytas berods prieš 9 metus. Per tą laiką jį (MGL) infliacija taip „sugraužė“, kad kažin ar beliko koks litas dienai.

Susidaro paradoksali situacija. Daug kam atrodo, kad padidinus MGL padidėtų kai kurios išmokos, pašalpos ir t.t. Be abejonės taip ir būtų. Bet yra ir kita pusė. Įmokos už mokslą, kai kurios baudos taip pat skaičiuojamos MGL pagrindu.

Mano subjektyvia nuomone MGL jau seniai praradęs savo tiesioginę paskirtį ir neatitinka šios dienos realijų. Bet ką daryti. Atviras klausimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Registruoti (0) Anonimiški (172)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Vox Populi

Apsaugininkas pataria, kaip kovoti su moterų kaprizais (145)

Ne taip seniai rašiau apie materializmą šiuolaikinėje visuomenėje ir materializmo sukeliamus sunkumus antrosios pusės pasirinkimo srityje. Dabar nutariau paliesti kiek kitokią problemą – kaprizingumą ir manipuliavimą priešingos lyties atstovais.

Noriu pasiskųsti...visais (34)

Gerbiama redakcija, noriu pasiskųsti. Pasiskųsti visais. Kasdien atsisėdu vakare ir suskaičiuoju, kas šiandien buvo netobula mano gyvenime dėl kitų žmonių kaltės, ir taip niežti nagus, kad vieną kartą nebeištvėriau.

Po 5 metų apsilankęs kine nesuprato, už ką sumokėjo (348)

Kino teatras – neabejotinai geriausias dalykas kinomanams, bet... Paskutinį kartą kino teatre lankiausi maždaug prieš penkerius metus. Labai mėgstu automobilius ir jei nesikrapštau garaže, tai laisvas porą valandų praleidžiu mėgaudamasis geru kinu. Tad po penkerių metų pertraukos negalėjau praleisti paskutiniosios „Greiti ir įsiutę“ franšizės dalies.

Supykdė Vilniaus nuotraukos britų leidinyje: tai užgavo lietuvių jausmus (141)

Noriu sureaguoti į DELFI publikuotą E. Paraščiako straipsnį „Britams parodė ne pačią gražiausią Vilniaus pusę“.

Pamačiusi, koks Vilnius rodomas anglams, emigrantė įsižeidė (128)

„Lietuva – ne koks užmirštas Sovietų sąjungos lūšnynas“, – pasipiktino DELFI skaitytoja Monika, pamačiusi lietuvio fotografo nuotraukas „The Guardian“ leidinyje, kuriame skaitytojai turėjo galimybę iš arčiau pažinti Vilnių. Sostinė jose pavaizduota ne iš paradinės pusės, o tai ir įžeidė merginą. „Ko jis siekia su šitokiu Vilniaus namų vaizdavimu?“, – stebėjosi ji.