Minimalus gyvenimo lygis: neužtenka išgyventi

 (172)
Pažvelgus į gyventojų pajamų garantijų įstatymo pirmąjį straipsnį apima nekokia nuojauta. Kažkas čia ne taip: „Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.
© DELFI
Iš pirmo žvilgsnio skamba gana logiškai, bet pažiūrėjus į dabartinę MGL reikšmę, kuri yra lygi 125 Lt, logika išgaruoja. Net ir penktokas suskaičiuotų kad tai yra lygu 4,16 Lt per dieną (125/30=4,16).

Pasakykit, mielieji, kokiais būdais galima užtikrinti anksčiau įvardintus būtinuosius poreikius su tokia suma. Na gal ir nenumirtų žmogus gaudamas 4 litus per dieną maistui, bet kur dar išvardintos komunalinės, ryšių, baldų, avalynės, drabužių, transporto, kultūros, švietimo paslaugos. Ar įmanoma visa tai užtikrinti su 4 litais per dieną?

Paskutinį kartą MGL nustatytas berods prieš 9 metus. Per tą laiką jį (MGL) infliacija taip „sugraužė“, kad kažin ar beliko koks litas dienai.

Susidaro paradoksali situacija. Daug kam atrodo, kad padidinus MGL padidėtų kai kurios išmokos, pašalpos ir t.t. Be abejonės taip ir būtų. Bet yra ir kita pusė. Įmokos už mokslą, kai kurios baudos taip pat skaičiuojamos MGL pagrindu.

Mano subjektyvia nuomone MGL jau seniai praradęs savo tiesioginę paskirtį ir neatitinka šios dienos realijų. Bet ką daryti. Atviras klausimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (48)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (529)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (492)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (65)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.