Minimalus gyvenimo lygis: neužtenka išgyventi

 (172)
Litai, pinigai, centai, verslas, piniginė
© DELFI

Pažvelgus į gyventojų pajamų garantijų įstatymo pirmąjį straipsnį apima nekokia nuojauta. Kažkas čia ne taip: „Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.

Iš pirmo žvilgsnio skamba gana logiškai, bet pažiūrėjus į dabartinę MGL reikšmę, kuri yra lygi 125 Lt, logika išgaruoja. Net ir penktokas suskaičiuotų kad tai yra lygu 4,16 Lt per dieną (125/30=4,16).

Pasakykit, mielieji, kokiais būdais galima užtikrinti anksčiau įvardintus būtinuosius poreikius su tokia suma. Na gal ir nenumirtų žmogus gaudamas 4 litus per dieną maistui, bet kur dar išvardintos komunalinės, ryšių, baldų, avalynės, drabužių, transporto, kultūros, švietimo paslaugos. Ar įmanoma visa tai užtikrinti su 4 litais per dieną?

Paskutinį kartą MGL nustatytas berods prieš 9 metus. Per tą laiką jį (MGL) infliacija taip „sugraužė“, kad kažin ar beliko koks litas dienai.

Susidaro paradoksali situacija. Daug kam atrodo, kad padidinus MGL padidėtų kai kurios išmokos, pašalpos ir t.t. Be abejonės taip ir būtų. Bet yra ir kita pusė. Įmokos už mokslą, kai kurios baudos taip pat skaičiuojamos MGL pagrindu.

Mano subjektyvia nuomone MGL jau seniai praradęs savo tiesioginę paskirtį ir neatitinka šios dienos realijų. Bet ką daryti. Atviras klausimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

 
172
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

Stipriai sergantis tėvas paskatino dukrą susimąstyti (6)

2014 balandžio mėn. 18 d. 13:05
Aš tikiu, kad mano tėvas atleido arba vieną dieną atleis man už visus netinkamus mano gyvenime buvusius vyrus. Man užtekdavo pažiūrėti jam į akis ir aš žinodavau, kad jį kankinu, nes esu mylimiausia dukra. Ta jo gudruolė, ta jo mažytė mergaitė, pasveikinusi pasaulį klyksmu, kai tėvui to labai reikėjo. Jam tada buvo per 40.

Įskaudintos merginos kerštas – skambutis jo mylimajai (86)

2014 balandžio mėn. 18 d. 16:16
Su vaikinu susipažinom visai netikėtai. Kiek vėliau mane mergino vienas jo draugas. Paskui dėmesį rodė ir kitas. Vengiau su jais artimiau bendrauti, nes neatrodė rimti vyrukai. Tik pirmasis patraukė mano akį, nors dar pati to nesupratau. Jis - patrauklios ir tvarkingos išvaizdos.Toks ramaus būdo, kultūringas, draugiškas, paprastas.

Košmaras reabilitacijos klinikoje: pacientus keikia ir ignoruoja (27)

2014 balandžio mėn. 18 d. 09:40
Lietuvoje nėra vietos senukams. Ligoniams. Silpniems. Tie, kurių artimieji po sunkių ligų siunčiami reabilituotis, tikisi ne tik sveikimo, bet ir, natūralu, žmoniško elgesio. Deja, silpni, neįgalūs pacientai sanitarus labai dažnai erzina vien savo buvimu. Galbūt kitur su žmonėmis elgiamasi deramai, tačiau vienoje Lietuvos reabilitacijos klinikoje dirbančių sanitarų elgesį su pacientais galima drąsiai vadinti nežmonišku.

Kandidatai į prezidentus - lyg namų darbus nusirašinėjantys mokinukai (20)

2014 balandžio mėn. 17 d. 13:49
Kažkada, kokiais devyniasdešimt penktais, grįžo iš Amerikos mano pusbrolis Marius. Jis ten dirbo tai taksistu, tai dailide, tai dar kažkuo penkis metus ir grįžo pasakiškai turtingas. „Ką čia man daryti?“, – vis klausinėjo Marius ir galiausiai atidarė grožio saloną. Toje gatvėje tai buvo jau šeštas grožio salonas.

Dalinuosi patirtimi: ką keičia kitakalbiai rašmenys pase (32)

2014 balandžio mėn. 17 d. 12:53
Dalinuosi patirtimi: ką keičia kitakalbiai rašmenys pase
A.Stackevič nuotr.
Nejaugi dar nenusibodo nesibaigianti erzelynė dėl lenkiškų rašmenų lenkų tautybės Lietuvos piliečių pasuose? Kiek svarstymų, posėdžiavimo, debatų per žiniasklaidą, ir, aišku, jokio sprendimo. Girdėjau, kaip per laidą „Teisė žinoti“ pašnekovai daug kalbėjo, bet nieko konkretaus nepasakė, laidos vedėja p. Miliūtė net kažkurio paprašė savo pasisakymą išversti į suprantamą kalbą. Tokios diskusijos vyksta ne tik per žiniasklaidą, bet ir valdžios bei mokslinėse institucijose.