Minimalus gyvenimo lygis: neužtenka išgyventi

 (172)
Litai, pinigai, centai, verslas, piniginė
© DELFI

Pažvelgus į gyventojų pajamų garantijų įstatymo pirmąjį straipsnį apima nekokia nuojauta. Kažkas čia ne taip: „Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.

Iš pirmo žvilgsnio skamba gana logiškai, bet pažiūrėjus į dabartinę MGL reikšmę, kuri yra lygi 125 Lt, logika išgaruoja. Net ir penktokas suskaičiuotų kad tai yra lygu 4,16 Lt per dieną (125/30=4,16).

Pasakykit, mielieji, kokiais būdais galima užtikrinti anksčiau įvardintus būtinuosius poreikius su tokia suma. Na gal ir nenumirtų žmogus gaudamas 4 litus per dieną maistui, bet kur dar išvardintos komunalinės, ryšių, baldų, avalynės, drabužių, transporto, kultūros, švietimo paslaugos. Ar įmanoma visa tai užtikrinti su 4 litais per dieną?

Paskutinį kartą MGL nustatytas berods prieš 9 metus. Per tą laiką jį (MGL) infliacija taip „sugraužė“, kad kažin ar beliko koks litas dienai.

Susidaro paradoksali situacija. Daug kam atrodo, kad padidinus MGL padidėtų kai kurios išmokos, pašalpos ir t.t. Be abejonės taip ir būtų. Bet yra ir kita pusė. Įmokos už mokslą, kai kurios baudos taip pat skaičiuojamos MGL pagrindu.

Mano subjektyvia nuomone MGL jau seniai praradęs savo tiesioginę paskirtį ir neatitinka šios dienos realijų. Bet ką daryti. Atviras klausimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

 
172
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

Vokiečiai nustebo, sužinoję apie lietuviškus vaikų namus (48)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 09:00
Pastaruoju metu, kai padaugėjo pokalbių laidų ir straipsnių socialinėmis temomis bei apie vaikus, nusprendžiau trumpai aprašyti savo pastebėjimus šia tema.

Praėjus 15 metų nepalieka šiurpūs prisiminimai (23)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 15:53
Štai kas man įvyko, kai buvau 16 metų. Vasarą kelioms dienoms nuvykau pas draugę, nusprendėme vakare apsilankyti gretimoje gyvenvietėje vykstančiuose šokiuose. Kai reikėjo vykti namo, niekaip negalėjome susisiekti su jos tėčiu, tad nusprendėm keliauti pėsčiomis.

Nuomonė. Vaidoto šėtono šauksmas – tik „gėlytės“ (16)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 12:26
Vaidotas Grincevičius
Stopkadras
Noriu parašyti apie du žymiausius Lietuvos vyrus. Vyrus iš didžiosios „V“. Tai Vaidotas ir Valdas. Kažkodėl abu šie žmonės dabar yra žymiausi šalies nusikaltėliai. Tik dėl visiškai skirtingų aplinkybių.

Po trejų metų išsiskyrimo: padariau klaidą (150)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 08:37
Na, štai, metai, antri, jau beveik ir treti prabėgo, o atrodo, kad viskas buvo taip neseniai. Ne kartą iš artimųjų lūpų girdėjau žodžius – suprasi, kai prarasi – bet ką jie reiškia jaunai, nerūpestingai ir, atrodė, dar neišsilaksčiusiai panelei? Ogi nieko.

Vaikų žūtys perėjose negydo valdžios trumparegiškumo (19)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 15:00
Vaikų žūtimis pėsčiųjų perėjose pagarsėjęs Pilaitės prospektas Vėlinių išvakarėse vėl liūdnai pasipuošė žvakutėmis. Ženklu geltoname fone pažymėtoje perėjoje policininko partrenktos penkiolikmetės ir vos po kelių dienų šviesoforu reguliuojamoje perėjoje į mokyklą ėjusių vaikų akivaizdoje autobuso pervažiuotos dviratininkės žūtys privertė krūptelėti ne vieną vilnietį.