Minimalus gyvenimo lygis: neužtenka išgyventi

 (172)
Litai, pinigai, centai, verslas, piniginė
© DELFI

Pažvelgus į gyventojų pajamų garantijų įstatymo pirmąjį straipsnį apima nekokia nuojauta. Kažkas čia ne taip: „Minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.

Iš pirmo žvilgsnio skamba gana logiškai, bet pažiūrėjus į dabartinę MGL reikšmę, kuri yra lygi 125 Lt, logika išgaruoja. Net ir penktokas suskaičiuotų kad tai yra lygu 4,16 Lt per dieną (125/30=4,16).

Pasakykit, mielieji, kokiais būdais galima užtikrinti anksčiau įvardintus būtinuosius poreikius su tokia suma. Na gal ir nenumirtų žmogus gaudamas 4 litus per dieną maistui, bet kur dar išvardintos komunalinės, ryšių, baldų, avalynės, drabužių, transporto, kultūros, švietimo paslaugos. Ar įmanoma visa tai užtikrinti su 4 litais per dieną?

Paskutinį kartą MGL nustatytas berods prieš 9 metus. Per tą laiką jį (MGL) infliacija taip „sugraužė“, kad kažin ar beliko koks litas dienai.

Susidaro paradoksali situacija. Daug kam atrodo, kad padidinus MGL padidėtų kai kurios išmokos, pašalpos ir t.t. Be abejonės taip ir būtų. Bet yra ir kita pusė. Įmokos už mokslą, kai kurios baudos taip pat skaičiuojamos MGL pagrindu.

Mano subjektyvia nuomone MGL jau seniai praradęs savo tiesioginę paskirtį ir neatitinka šios dienos realijų. Bet ką daryti. Atviras klausimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

 
172
Registruoti (0) Anonimiški (172)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

„Eurovizijos“ gerbėjas: kodėl ten nesiunčiame scenos vilkų? (55)

2015 sausio mėn. 29 d. 15:13
Atranka į „Euroviziją“
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Esu 38 metų vilnietis ir, prisipažįstu, didžiausias „Eurovizijos“ fanas. Noriu visiems išsakyti savo nuomonę ir pasidalinti mintimis, kurios vis lenda į mano galvą. Buvau vos dvidešimt trejų metų jaunuolis, kai Ovidijus Vyšniauskas pirmą kartą atstovavo Lietuvai didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje ir nuo tada kiekvienais metais tiesiog prilipdavau prie televizoriaus ekrano.

Pažintys internete: nesutikau su tuo, ką man siūlė (79)

2015 sausio mėn. 30 d. 12:34
Po skaudaus ir netikėto išsiskyrimo su vaikinu susikūriau anketą pažinčių portale. Gal prieš 2 metus turėjau anketą tame portale, bet kai atsirado mano gyvenime vaikinas, anketą pašalinau. Dabar vėl ją susikūriau ne meilės paieškom, o tiesiog, kaip sakoma, laiko prastūmimui - tik bendravimui ar susirašinėjimui.

Dešimt metų Airijoje: buvo juodadarbiai, tapo verslininkais (44)

2015 sausio mėn. 30 d. 10:14
Dešimt metų Airijoje: buvo juodadarbiai, tapo verslininkais
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Mano šeima, kaip ir dauguma dėl darbo trūkumo Lietuvoje, arba tiksliau sakant, norėdami dirbti ir gyventi viską turėdami, ir kad nereikėtų ieškoti kuo pigesnių ir nekokybiškų prekių, 2005 metais išvykome į Airiją. Žmona išvyko pavasarį, nes iš karto turėjo darbo vietą, o mes su 9 metų sūnumi atvykome po mokslo metų.

Jauna emigrantė: Anglijoje nuėjau kančių kelią (112)

2015 sausio mėn. 28 d. 10:47
Jauna emigrantė: Anglijoje nuėjau kančių kelią
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Anglija padovanojo man tik vienatvę. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, pasiryžau sėsti į lėktuvą kupina vilčių, kad Anglijoje rasiu laimę, juk visi palieka gimtą kraštą skubėdami čia jos ieškoti. Tikėjausi susirasti gerai apmokamą darbą, daug perspektyvų ir galbūt gyvenimo meilę.

Buvusi Švėkšnos centro auklėtinė - atvirai apie tai, kur teko augti ir mokytis (128)

2015 sausio mėn. 28 d. 09:19
Skaitant spaudoje straipsnius apie Švėkšnos specialiojo ugdymo centro skandalą, kilo noras išreikšti savo patirtį šioje įstaigoje.