Buvo eilinis kovo mėnesio vakaras, kurį leidome centre. Kadangi buvo antradienis, apie dešimtą valandą nutariau, kad jau laikas važiuoti namo. Įlipęs į autobusą pamačiau merginą. Ji buvo panašaus amžiaus kaip aš. Neatsimenu, kaip ją užkalbinau, tik atsimenu, kad kažkodėl pasirodė keista, kad ji važiuoja viena. Su merginomis kalbėti mokėjau labai gerai, buvau pasitikintis savimi, prisižiūrintis.
Kol ji neišlipo, pavyko gauti jos telefono numerį. Kitą dieną parašiau jai ir pradėjome bendrauti. Kai pradėjome susitikinėti, viskas klojosi tiesiog puikiai. Pasimatymai buvo romantiški, ji man labai patiko. Atrodė, kad ji buvo tobuliausia mergina, su kokia esu susitikinėjęs. Tik vienas dalykas pasirodė keistas – kartais ji netikėtai atšaukdavo sutartą pasimatymą, kartais taip pat netikėtai turėdavo skubėti namo. Deja, aš į tai nekreipiau dėmesio ir tikėjau viskuo, ką ji sakė.
Maždaug po dviejų savaičių sulaukiau keisto skambučio. Skambino kažkoks, iš balso, panašu, jaunas vyras ir prisistatęs jos vaikinu pradėjo man grasinti. Iš pradžių pagalvojau, kad kažkas iš mano draugų tiesiog pokštauja, vis dėlto jaučiau nerimą. Susitikęs su ja papasakojau, kas nutiko, ir paklausiau, ar turi kažkokį vaikiną. Atrodė, kad ją ištiko šokas tai išgirdus, ji nieko nesakė, tačiau iš jos veido supratau, kad tai tiesa. Nieko jai nesakęs atsistojau ir išėjau.
Buvau piktas, nusivylęs, supratau, kad nieko bendro su ja turėti nenoriu. Maniau, kad viskas taip ir pasibaigs, bet nesibaigė. Kitą dieną gavau iš jos žinutę, kurioje ji atsiprašinėjo, sakė, kad su tuo vaikinu norėjo išsiskirti, tik nespėjo to padaryti. Nieko jai neatsakiau. Po to sekė kitos panašaus turinio žinutės: ji prašė atleidimo ir kvietė susitikti. Vieną vakarą gavęs tokią žinutę atrašiau ir sutikau pasimatyti. Įtikinau save, kad ji nemeluoja ir kad tiesiog šiek tiek ne laiku viskas įvyko. Sakiau sau, kad dabar jau viskas bus kitaip.
Eidamas į pasimatymą buvau išdidus. Jaučiau, kad dabar ji turės dėl manęs stengtis, o ne atvirkščiai. Net negalėjau įtarti, kuo viskas tuoj pasibaigs. Susitikus ji iškart pasakė, kad turi trumpam nuvažiuoti iki pusseserės. Važiuojant autobusu ji nepaleido iš rankų telefono, vis kažkam rašė. Kai paklausiau, atsakė, kad susirašinėja su pussesere. Išlipome netoli parodų rūmų ir per miškelį patraukėme link daugiabučių. Staiga mums kelią pastojo du vaikinai. Atsimenu, kaip ji iškart pasitraukė į šoną, o vienas iš jų pasakė: „Tai čia šitas?“
Tie žodžiai įstrigo visam gyvenimui. Buvau šokiruotas, gal net ne dėl gresiančio pavojaus, o to, kad ji galėjo taip su manim pasielgti. Pajutau stiprų smūgį į nugarą ir parkritau. Jie pradėjo mane spardyti, stengiausi užsidengti galvą ir staiga pajutau visą kūną perveriantį skausmą šlaunyje. Man atrodo, kad tada net nesupratau, kad man dūrė peiliu. Po akimirkos viskas baigėsi, gulėjau vos judėdamas ant žemės ir paskutinis dalykas, kurį atsimenu, buvo link manęs bėgantis policininkas.
Atsibudau jau ligoninėje. Gydytojas pasakė, kad man buvo stipriai sutrenkta galva, lūžo šonkaulis ir turėjau durtinę žaizdą kojoje, jau nekalbu apie tai, kad visas kūnas buvo nusėtas sumušimais. Vėliau sekė teismo procesas, kurio metu išaiškėjo, kad ši egzekucija buvo suplanuota, o toji mano draugė turėjo mane atvilioti į sutartą vietą. Ji teigė, kad taip padarė savo vaikino paprašyta. Visi dalyvavę įskaitant ir ją buvo nuteisti. Daugiau nei jų, nei jos niekada nemačiau.
Po to įvykio labai pasikeičiau. Pradėjau nepasitikėti žmonėmis, ypač merginomis. Pradėjau labai saugotis, visur įžvelgiau pavojų. Galiausiai pradėjau beveik su niekuo nebendrauti. Tik po gero pusmečio nugalėjau visas baimes ir grįžau į normalų gyvenimą. Tačiau grįžau gerokai surimtėjęs, pradėjau atsakingiau priiminėti sprendimus, galvoti apie savo ateitį ir kuo norėčiau būti.
Kartais pagalvoju, kad tą dieną galėjau mirti, tačiau taip neatsitiko – man buvo leista gyventi. Dabar džiaugiuosi, kad tai tinkamai įvertinau ir pakeičiau savo gyvenimą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai kiekvienas yra patyręs akimirką, kuri pakeitė jo gyvenimą – netikėtoje vietoje sutiktas žmogus tapo gyvenimo meile, per atsitiktinumą priimtas sprendimas išgelbėjo gyvybę ar keista nuojauta padėjo nepriimti viską galėjusio pakeisti neteisingo sprendimo.
Žinai, ką tai reiškia? Papasakok apie ypatingą savo gyvenimo atsitikimą mums ir laimėk puikių prizų – „iPad mini“ planšetę, skrydį oro balionu arba apsilankymą su nakvyne Pakruojo dvare!
Siųsk savo mintis naudodamasis pilku mygtuku čia arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Konkursas“ ir lauk rugsėjo 1 d.!