Mergina iš mažo miestelio: sužinojusi apie artimojo homoseksualumą, pasikeičiau

 (104)
Rašau šį laišką norėdama papasakoti savo istoriją ir išreikšti nuomonę apie pastaruoju metu labai aktualią tema - homoseksualumą. Šiuo metu esu būsima vienuoliktokė. Gyvenu mažame miestelyje, kuriame tema kaip homoseksualumas yra tabu.
© Reuters/Scanpix

Nė vienas iš mano aplinkos žmonių netoleruoja šios temos, o tuo labiau tokios pakraipos žmonių. Kadangi esu smalsi, šia tema domėjausi seniai, man patiko žinoti įvairias naujienas pasaulyje vien todėl, kad žinočiau, būčiau įdomi pašnekovė. Galiu pasidžiaugti tuo, jog homoseksualių žmonių niekada nediskriminavau ir nediskriminuosiu, tačiau, gėda pripažinti, savo nuomonės neišreikšdavau ir nedrįsdavau pasipriešinti žmonėms, kurie peikia homoseksualus.

Drąsa pas mane atsirado tada, kai pati susidūriau su homoseksualumu. Artimas žmogus iš mano aplinkos, kurį pažinojau daugelį metų, prisipažino man apie tai, koks jis yra iš tikrųjų. Žinoma, mane ištiko šokas, tačiau giliai širdyje turbūt visą laiką tai nujaučiau, nes apsimesti tiek metų, jog aš nesupratau tiesos, yra beprasmiška. Ši žinia mane sukrėtė, tačiau aš sukandusi dantis šypsojausi ir sakiau, jog viskas yra gerai, jog niekas nepasikeitė. Tačiau tiesa buvo kitokia. Pasikeitė. Ir net labai.

Pasikeitė man ne mano mylimas ir artimas žmogus, o pasikeičiau aš. Aš šlykštėjausi savimi už tai, jog niekada nestojau ginti žmonių, kurie yra lygiai tokie patys kaip ir mes. Tą naktį aš nemiegojau, praverkiau iki pat ryto, kol visas šleikštulys pasišalino iš manęs ir liko tik didžiulė gėda. Nuo tos dienos aš pradėjau domėtis viskuo dar labiau, pradėjau reikšti savo nuomonę, ne taip garsiai kaip turėčiau, tačiau po truputį. Santykiai su mano artimu žmogumi nepakito, tačiau aš pagaunu save mąstant, kas bus jo gyvenime ateityje, kas bus jam, kai pasaulyje yra tokių žmonių, kurie apie homoseksualumą šneka kaip apie didžiausią marą ar baisiausią tragediją?

Mes gyvename XXI amžiuje, gebame žengti koja kojon su medicina, technologijomis, tačiau nesugebame toleruoti kito žmogaus, jo teisės ir pasirinkimo. Kodėl taip yra? Šitą klausimą užduodu sau seniai. Mūsų pačių politikai, žmonės, kurie turi būti mums pavyzdys, siekia sumenkinti homoseksualus, siekia uždrausti jiems gyventi taip, kaip jie nori patys. Mano manymu, gyventi turi teisę kiekvienas. Dėl to raginu visuomenę susimąstyti, pažvelgti į visą šią situaciją iš kitos pusės. Ir paklausti savęs, kas būtų jei jūs, kurie menkinate homoseksualus, sužinotumėte, jog jūsų vaikas yra būtent toks?

Kas būtų tada, atsižadėtumėte jo? Netikiu. Tai padarytų tik beširdis žmogus, neturįs teisės vadintis tėvu. Todėl dar kartelį raginu, atsipeikėkite, atsibuskite iš akmens amžiaus. Homoseksualumas - tai ne problema, tai žmonių teisė rinktis savo kelią.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (168)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Vyras atvėrė piniginę – suskaičiavo, kiek pinigų išleidžia per mėnesį (119)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (4)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (413)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (937)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.