Mea culpa, mea maxima culpa...feljetonas

 (7)
„Gerbiamieji, nostalgiškai menu laiką, kai išsidūkau Sąjūdžio mitinguose skandavusi už Nepriklausomybę. Jau kuris laikas esu į pensiją įkritusi, bet... vis dar gyva! Ir tebesu jautri, nors ir su lazda.
Rygoje gedima žuvusiųjų prekybos centre "Maxima"
© RIA/Scanpix

Pasižiūrėjau reportažą iš Latvijos, susinervinau: kaip gali parduotuvė šitaip kalbėti apie savo žuvusius pirkėjus!

Išėjau duonos nusipirkti. Bet nutariau būti solidari su latviais. Taigi – pirkti ne „Maximoje“. Tegu sau pajunta, ką reiškia paprasto kliento nuomonė, jei parduotuvė, sugriuvus pastatui, net neprisimena posakio „mea culpa, mea culpa, mea maxima...“!

Stabtelėjau mielos – nors ir praskolintos - sostinės sankryžoje, kur subėga net penkios gatvės: Žalgirio, Rinktinės, Apkasų, Minties, Tuskulėnų. Pasvarsčiau – į kurią čia pusę pasukti norint nepirkti pas tuos, kurie negalvoja apie žuvusius žmones. Aišku, galvoja kitaip – bus jiems tų pirkėjų.

Ir čia pagavau esanti „Maximų“ apsuptyje. Pala: buvau matematikos mokytoja. Tai svarstau vaizdžiai: jei paimtumėte skriestuvą ir, įbedę į sankryžos tašką žemėlapy, apibrėžtumėte apskritimą – gautumėte labai gerą rezutatą: viena, antra, trečia, ketvirta...„Maxima“. Į kurią pusę bepasisukčiau – artimiausius nuo šimto iki trijų šimtų metrų skirtingo dydžio „Maxima“.

Labai neblogai – jokios konkurencijos. Prisimenu: tūnojo keletą metų vieno namo pusrūsyje „Pumpuro“ parduotuvėlė. Užsidarė. Taip pat užsidarė priešingoje pusėje, už didžiosios „Maximos“ kita – be pavadinimo. Aš jų iki šios dienos ir nepasigedau.

Taigi, stoviu sankryžoje, dega žalia, bet aš nežinau, kur link eiti – vis dar noriu būti tokia iš principo solidari, kupina sąjūdžio dvasios, ori, besivadovaujanti doros vertybėmis.

Ir čia pat sustoja dideli ratai, į juodas duris paneria blizgus stiklas, išlenda pro langą lietuviška nosis:

- Durna tu boba, eisi ar ne? Per tokias paskui baudas gaunam.

Staiga nutyla, sumurma:

- Sorry..., mokytoja.

Tada mano principingumas išblėsta. Turėčiau eiti kažkur žymiai toliau, o gal autobusu važiuoti – iki... iki kur? Štai tau ir solidarizuokis. Turėjau pagalvoti žymiai protingiau: argi „Maxima“ kalta, kad ji tave apsupo? Juk yra konkurenciją skatinantys įstatymai, ką? Ir institucijos yra, kurios „saugo“ mus nuo monopolio? Turbūt ir miesto savivaldybėje yra departamentų, kurie derina projektus, braižo miesto planus ir taip pat atsakingai pasvarsto, kad turi būti viename kvadratiniame kilometre bent šiokia tokia įvairovė?

Man dega raudona, bet aš galiu pasisukti ir sau eiti „per žalią“. Ir būčiau perėjusi gatvę, ramiai nuėjusi į artimiausią „Maximą“ – nes prisiminiau apie teikiamas gyvenimo nuolaidas. Juoba kad ant stogo nieko dabar papildomo nedaro – gal neįgrius. Tačiau tada kažkodėl tvojau per tą užsidariusį lexus-šmeksus langą, už kurio pasislėpė turtingas žmogutis – mano mokinys. „Sorry“.

- Gerbiamoji, todėl Jus ir esate sulaikyta – taip elgtis viešoje vietoje negražu. Pasirašykite protokolą, kad su viskuo sutinkate.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? papildyta specialistės komentaru (332)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.