Savo noru ten ateisit,
Bet atgal jau nebišeisit,-
Taip įstatymą susuko,
Sugalvojo taisykles,
Kad ir dievas nesupras.
Visokie anuitetai,
Rinkos, rizikos paketai,
Kaups jie šitaip,
Dar ir taip,
Tik sakyk greičiau jiems
TAIP !
Nesupratęs – nemastyk,
Parašą greičiau raityk...
..
Metų dvidešimt praėjo,
Jau saulėlydis atėjo,
Baigės jėgos ir darbai,
Kur tie mūsų pinigai ?!
Fondo pensijų berniukas,
Baltakaklis kalnieriukas,
Kraipo galvą, rauko kaktą
Tuoj paims nuo seifo raktą
Tai atseikės pinigų!
Nebebus jokių vargų!
Ilgūs taip metus galvot,
Plušot, dirbot ir svajojot,
Kad senatvė bus soti
Lėkštėje sriuba gardi...

Bet tas pensijų berniukas,
Baltakaklis kalnieriukas,
Mėlynakis ir meilus
Taria jums baisius žodžius:
„Žinot, buvo daug problemų,
Teko spręst rimtų dilemų-
Krizės vieną kitą vijo,
Marse,štai, visai nelijo,
Buvo sausros ir tvanai.
Dingo jūsų pinigai... „
Ašarą nuo skruosto braukęs,
Net paguodos nesulaukęs,
Grįžt liūdnam teks į namus
Prisiglausti pas vaikus....
Fondų pensijų berniukas,
Į save lenktais nagiukais,
Dedą subinę į „Fordą“
Ir nutaisęs gudrią mordą,
Suka sau į Lydos plentą
Kur jau mato vilą baltą:
„Tai namučiai, tai namai...,

Štai kur jūsų pinigai...“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!