Mąstymo bruožai: kaip galvoja žmonės?

 (6)
Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie tris man įdomius mąstymo bruožus bei jų padarinius.
© Shutterstock nuotr.

Savitaiga

Tikriausiai esate girdėję terminą „savitaiga“. Šiandien apie šį reiškinį kalba gydytojai, mokslininkai bei paprasti pavieniai žmonės, išbandę šį būdą tiek buityje, tiek dėl sveikatos.

„Aiškiai matykite, ko norite. Netgi galvokite, kad tai turite. Minčių galia yra beribė, tik mes patys jas užsmaugiame netikėjimu,” – rašo portalas 5braškės.lt. Taip pat knygoje „Menas prisijaukinti drakoną“ kalbama apie tai, kaip žmogaus įsitikinimas nulemia įvairiausius padarinius.

Štai aš gerdama vaistus „Oscillococcinum” išsigydžiau sunkų gripą per keletą dienų, tikėdama, jog tai - veiksmingi vaistai, o pasirodo, ten - paprastas cukrus. Juokinga, bet tai iš tiesų veikia!

Šiandien yra svarstoma, kiek daug žmogaus mąstymas gali padaryti, svarstoma teorija, jog įsitikinimas gali nulemti netgi ir kito, emociškai silpno žmogaus elgesį, tarkim, tikint, kad tas žmogus užkliudys puodelį su kava. Manoma, jog savitaiga gali išgydyti netgi vaistais nebeišgydomas ligas.

„Plaukimas pasroviui“

Dar vienas įdomus dalykas yra plaukimas pasroviui. Beveik kiekvienas savimi nepasitikintis žmogus yra psichologiškai silpnas, todėl vietoj to, kad būtų unikalus ir kovotų už savo vertybes, mieliau prisitaiko prie kokio nors kito žmogaus ir vadovaujasi jo daromais sprendimas, neatsižvelgdamas, jog sprendimus žmogus daro artimus savo įsitikinimams ir moralinėms vertybės bei savo pasaulio sampratai.

Įdomiausia, jog psichologiškai silpni žmonės dažniausiai susilygina su stipriais, pozityviais žmonėmis, kurie pasaulį mato visai kitaip, o tai reiškia žlugimą pesimistui. Kitaip bus, nebent žmogus, kurio sprendimais pasikliauja pesimistas, taps ne vadovu, o autoritetu - tokiu atveju atsiras noras kažko siekti, o ne daryti, kaip daro kitas. (...)

Sprendimas būtų ieškoti ne žmogaus, kuris nuspręstų už tave, o autoriteto, kurio galėtum siekti, nes, manau, žmonės, kurie negali apsispręsti, dažniausiai yra negatyvūs, nežinantys, ko nori iš gyvenimo, netgi manipuliatoriai, ir tokie žmonės dažniausiai lieka pasmerkti vienatvei. Nes pripažinkime, niekas nenori bendrauti su žmogumi, kuris nuolat skundžiasi.

Ekonominės padėties įtaka

Taip pat yra įdomu jog žmogaus mąstymas priklauso nuo jo ekonominės padėties.

„B. Neugarten klausinėjo žmonių, kada, jų manymu, geriausias laikas vedyboms ir kada žmogus yra pačiame jėgų žydėjime. Ji nustatė, kad tai pačiai socialinei klasei priklausančių žmonių atsakymai labai sutampa. Pavyzdžiui, aukštesnės ir vidutinės klasės atstovai teigė, kad vyrui geriausias amžius vedyboms yra tarp 25 ir 35 metų, gyvenimo viršūnė – apie 40 metų; jie taip pat panašiai nurodė ir gyvenimo stadijas: vyras laikomas jaunas, kai jam apytiksliai 22 metai, vidutinio amžiaus – apie 50 metų, o senatvė prasideda sulaukus maždaug 75 metų. Žemesnių socialinių sluoksnių atstovai nurodė, kad geriausias laikas vedyboms, taip pat gyvenimo viršūnė yra anksčiau, žmogus pereina iš vienos stadijos į kitą taip pat anksčiau, pavyzdžiui, vidutinis amžius, jų nuomone, prasideda sulaukus 40, o ne 50 metų“, - rašoma viename mano skaitytame referate.

Tai trys įdomūs mąstymo bruožai, su kuriais žmonės susiduria kasdien, dėl to labai svarbu žinoti, ką gali žmogaus kūnas, kiek sugeba žmogaus smegenys, mąstysena, kaip vienas sprendimas gali nulemti įvairius veiksnius tiek buityje, medicinoje, tiek darbe arba mokykloje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.