Marijonai, viskas gerai - mes tikrai mylime Lietuvą

 (193)
Šįryt akys prasimerkė 6.20 val. ir apėmė keistas dėkingumo jausmas. Noras dėkoti. Bet dukra dar miegojo, mamai skambinti pasirodė ankstoka, o ir užtrauktos užuolaidos kaimyno lange reiškė, kad šiandien - laisvadienis ir besikeliančių tokį ankstyvą rytmetį bus tikrai nedaug.
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Laisvadienis, nes švenčiam Lietuvos šventę. Ir tuomet pagavau save, kad niekada, niekada gyvenime aš nedėkojau… Lietuvai. Ar kada buvote pakviesti į šventę, kurioje susirinkę 100 žmonių? O tūkstantis? Dešimt tūkstančių? O kaip turėtų atrodyti visa tai, kai švenčia keli milijonai?

Būtent tiek mūsų šiandien turi galimybę švęsti. Ateiti į Lietuvos gimtadienį. Ir jei tostą jame sakytumėt jūs, koks jis būtų? Už ką dėkotumėt Lietuvai, ko linkėtumėt, ar kada nors susimąstėt? Aš, matyt, visų pirma, ištarčiau ačiū už šią akimirką. Visus jausmus, kuriuos jaučiu - pagarbą, savotišką ramybę ir netgi, sakyčiau, kukliai užgimstantį didingumo jausmą. Už tai, kad nenuvylė nei vieni nepriklausomybės metai, mėnesiai ir nei viena diena.

Sakyčiau ačiū Lietuvai, kad čia namus turiu. Kad savaitgalį galiu grįžti pas tėvus, klausytis jų kalbų apie kasdienybę, praeitį ir ateitį, suptis hamake po sena obelimi ir valgyt pačius skaniausius mamos pyragus. Už jūrą, mano Baltiją, sakyčiau ačiū būtinai. Dar - už pušeles užaugusias. Ir Margį su Laima, seną kėkštų porą, kasdien šmėžuojančią pro miegamojo langus mūsų dideliam kieme. Toliau - už žmones. Už juos visus.

Skirtingus, linksmus ir piktus, turtingus ir nelabai, kalbančius įvairiomis kalbomis, mėgstančius įvairias spalvas, bet esančius čia, šalia kiekvieno mūsų.

Už vyrus ir moteris, mamas ir tėčius, šeimas, močiutes ir senelius, kaimynus, brolius, seses ir vaikus… Už draugus ir nepažįstamus, artimus ir tolimus, kuriuos galbūt skiria šimtai kilometrų, bet jungia viena tėvynė. Už stiprėjantį sąmoningumą. Nesvarbu, kieno ir kada.

Policininkų, kurie išgelbsti gyvybę, vairuotojų, savarankiškai sustabdančių kelių skraiduolius, praeivio, pakeliančio numestą šiukšlę ar vaiko, žaislų skyriuje tiesiančio ranką link trispalvės: „Mama, o vėliavėlę išsirinkti galiu?”

Ir dovanočiau Lietuvai 2 916 443 šypsenas. Nuo kiekvieno. Net jei šiandien kažkam labai blogai, jei pyktis erzina, nusivylimas persekioja, padovanoti savo šaliai šypseną ir mažulytį „ačiū“ mes galime tikrai visi. Su Gimtadieniu, Lietuva! Ačiū tau ir kiekvienam, kuris tave kuria, apgaubia dėmesiu, gina, gerbia ir saugo. Taigi, Marijonai, atrodo, viskas gerai - nes mes tikrai mylime Lietuvą. Gražios šventės visiems!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (51)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.