Mano vaikystės kaimas arba kodėl didžiuojuosi savo šalimidalyvauk konkurse ir laimėk skaityklę!

 (22)
Rytas, kvepiantis ką tik primelžtu karvės pienu. Medinis lauko tualetas, į kurį bėgi tiesiai iš lovos - plevėsuojančiais naktiniais, dar nešukuota galva. Karpyti seni laikraščiai ant vinies. Plyšiai tarp nupilkėjusių lentų. Tu matai, girdi viską. O štai tavęs - ničniekas!
© K. Cemnolonskio nuotr.

Ne, išsyk niekuomet negrįždavom. Nes pakeliui reikėjo nuraškyti serbentų karolius. Nupešti liesas žirnių ankštis. Argi joms lemta sunokti? Juk mūsų, anūkų iš miesto, net keletas. Jei grįžtant takeliu pravingiuoja koks žaltys, tai nėra ko bijoti. Juk ten, šiltoj mėšlo krūvoj užu tvarto ne kartą tyrinėtos baltų kiaušinių kekės, skaičiuota, kiek jų išsiris...

Pareinant linkteli jurginai palei tvorą, apsunkusiom galvom, už mus dar ženkliai aukštesni. O kokie margi, kokie spalvingi! Daržely, įrėmintame lauko rieduliais, anei žolelės – tik rūtos, Juozapo rykštės, uzarėliai. Gliodijos, išdidūs gulbinai. Kardelių, hortenzijų ar kitokių įmantrybių dar nieks nė nesapnuoja.

Įsidienojus, vartant šieną, smilgų žiedynai taip ir limpa prie odos. Ką ten limpa - niežti, duria. Karštyje krovimas į kupetas ne toks jau ir žavingas... Bet mes - vaikai, tad atsigriebsim kluone. Nuo balkio šokinėsim, trypsim, dūksim! Idant karvutės atsargos ir pakratai sugultų talpiai. Kuomet ravėti tenka, vagų nė galo nesimato. Ir vėl nudegsim nugaras... Bet už tai kiek paslapčių išsipasakosim, kiek jų sužinosim, matikais bemojuodami! O kur dar šuolis į ajerais apžėlusį prūdą, kur turkšimės per pertraukėlę. Kur dar močiutės sausienė su rūgpieniu pietums... Kai žemuogės veda, braidom pamiškėm. Kol aliuminio kaniukė bus pilna. O tada jau – namo, mutinio maišyti. Su juoda namine duona ir cukrum, žinoma.

O vakarais, jau rudenėjant, kai krosny spragsi ugnis, įsitaisome ant įdubusio molinio zeliko. Šildomės, snaudžiam, kortuojam. Kaip gera nieko neveikti! Stebime, kaip nuo darbų įdiržusios močiutės rankos iš savadarbės kašutės ima obuolį. Mažučiu peiliuku trumpom kriaunim atskiria odelę, iškneibia sėklas, supjausto skiltelėmis. Kiekvienam po vieną. Ar, grįžus iš kamaros, šelmiškai šypteli ir įteikia minkštą pačios keptą trynių geltonio žagarėlį, tuomet ausele vadintą. Taip, tai ji, nubėgus praeitin, romantizuota, paryškintom spalvom tapyta lietuviška vaikystė...

O dabar štai – suaugom. Uoliai mokėmės, ypač iš savo klaidų. Maža šalis, reiškia, dirbti reikia dvigubai. Galva sukasi nuo naujų galimybių. Dirbti užsienyje, studijuoti ten, ar vien tik pakeliauti? Vertybių kryžkelė. Buitis, prarijus sentimentus. Gal tas „lietuviais turime ir būt“ seniai pelėsiais atsiduoda?

Stop. Ar pagauni save viduje suokalbiškai besišypsantį, kai svetimam krašte supranti ar net laisvai vartoji tos šalies kalbą, kai tuo tarpu tavosios niekas nesupranta? Ar pastebi, kad užsienio lietuviai – nesvarbu, kokio išsilavinimo ir kokio prieraišumo, vasaromis sausakimšais lėktuvais gabena savo atžalas į Lietuvą, o ir patys noriai traukia į lietuvišką sodybą, paežerę ar pajūrį? Ar įvertini, kokios sugrįžusiųjų eilės vasarą pas gerą vietinį stomatologą? Ar matai, kokie gyvi mūsų senamiesčiai nuo žingeidžių užsieniečių? Ar neapima tavęs nepaaiškinamas išdidumas, kai lietuvio pastangos pasaulinėse varžybose apvainikuojamos pergale?

Ar Joninių naktį sutartinai su kitais tautiečiais paleidi į upę vainiką? Ar nesuvirpa kažkas krūtinėje, išgirdus jau tiek sykių girdėtus „Tris milijonus“? Ar lieki maloniai nustebintas, palyginęs savo universalumą darbe, savo gebėjimą orientuotis situacijoje, rasti išeitį, lyginant su kitataučiais? Ar tau gera žinoti, kad štai ir mūsų jaunimas dirba Silicio slėnyje? Ar tau ramiau, kad tavo gimtinė nėra seisminėje zonoj? Ar pažįsti šeimų, kurios ne išvyko, o grįžo į Lietuvą? Ar pastebėjai, kaip noriai besisvečiuojantys išsiveža lietuvišką atributiką? Ar, nustatęs orią visažinio miną, surezgi kelis reprezentatyvius sakinius apie savo gimtinę užsieniečiui, nė nenutuokiančiam, iš kurios gaublio vietos esi kilęs?

Mielas broli, jei į daugumą klausimų atsakei „taip“, esi mano brolis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame visus skaitytojus iki liepos 27 d. dalyvauti rašinių konkurse ir papasakoti, kodėl didžiuojatės gyvendami Lietuvoje? Galbūt užsienyje sutikote sunkioje situacijoje padėjusį tautietį, dar sykį priminusį, kokia vieninga ir broliška mūsų tauta? O gal prisimenate nemalonius laikus, kai tekdavo stovėti eilėje prie pieno, bananai atrodė kaip svajonė ir dėl to vertinate, tai ką turite dabar?

Nepabijokite prisipažinti, kodėl džiaugiatės būdami Lietuvoje, ir pretenduokite į skaityklę – ji bus padovanota vienam įdomiausio rašinio autoriui. Laimėtojas paaiškės liepos 28 d. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba DELFI Piliečio sistemoje.

Norintys įamžinti tai, kas juos labiausiai džiugina Lietuvoje, nuotraukoje, gali liepos 15 - 27 d. dalyvauti specialiame DELFI Piliečio „Facebook“ paskyros konkurse – gražiausios nuotraukos autorius gaus 3 val. trukmės fotografijos pamoką pas fotografą Tomą Kaunecką.

Tradiciškai gimtadienio proga skelbiame geriausių DELFI Piliečio rubrikos autorių rinkimus!

Iki liepos 27 d. vyksiančiuose rinkimuose trijose kategorijose – geriausios istorijos, įdomiausios naujienos ir šauniausio vaizdo – kviečiame rinkti jums labiausiai patikusių autorių tekstus.

Rinkimų laimėtojai bus paskelbti liepos 28 d. ir apdovanoti 200 litų vertės „Gera dovana“ kuponais.


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (61)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (162)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.