O gal tik aplinkui tave? Savo šypseną palieki toli toli, ten, kur mato aplinkiniai. O prieš juos tu moki šypsotis! Tik kad šypsosi tavo vien išorė, ne vidus. Akys vis drėgnos nuo ašarų, nebeieškai priežasčių kodėl, tau tiesiog liūdna. Ir staiga susimąstai. Sustoji. Atsisėdi ant šaltos rudeninės žemės. Ten lieki vienas, su savo mintimis.
Jose praskrieja tavo gražiausi prisiminimai, tavo laimės akimirkos, iš vaikystės atskridęs juoko aidas, tavo didelės nustebusios akys, pirmą kart pamačius jūrą, tavo nuogąstavimai ir nepaliaujamas noras tikėti, tobulėti, siekti neįmanomo. Atsimerki.
Pajunti, kad prašvito saulė! Bet aplink žmonės visi pikti, paniurę, susilieję į pilką, vientisą masę... Jie skuba, kažkur skuba! Visi nešasi rankose skėčius...Gal bėga nuo lietaus? Keista... O tau vis dar šviečia saulė, kažkur giliai viduje.
Tau šilta, ramu, gera. Mintis išblaško mažos mergaitės juokas: „Mama, pažiūrėk kiek daug spalvotų lapų!“. Nusišypsai jai. Tik šįkart vidumi, ne tik išore. Dabar jūsų abiejų viduje šviečia saulė...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Šis rašinys skirtas konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašome skaitytojų – pasidalinkite geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?
Už pozityvumą ir pagalbą nusišypsoti kitiems skirsime prizus! Trys skaitytojai, pasidalinę geriausiais puikios nuotaikos receptais ar istorijomis, kaip jiems pavyko praskaidrinti dieną sau ar kitiems, gaus po vieną knygą - Česlovo Milošo „Abecėlė“, Radeko Sikorskio „Šventųjų pelenai“ ar Aurimo Švedo pokalbių su Petru Repšiu knygą „Piešimas buvo tarsi durys“.
Receptus ir istorijas prašome siųsti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuotaika“ iki lapkričio 5 d.