Mano istorija: eitynėse netrūko ir šypsenų, ir piktų žvilgsnių

 (41)
Pirmiausia, jau kurį laiką buvau įsitikinęs, jog orientacija žmogaus nekeičia. Prasidėjus aršioms visuomenės diskusijoms apie „Baltic pride“ eitynes nusprendžiau palaikyti LGBT pusę. Jau tada galvojau, kad žygiuosiu palaikyti tų žmonių, kurie yra lygiai tokie patys kaip visi, tik dėl kažkokių Gražulių ir senulių susilaukia kur kas daugiau įžeidinėjimų ir nepakantumo, nei galbūt susilauktų, jei dalis visuomenės turėtų savo nuomonę, o ne paklustų neapykantos ir homofobijos kurstytojams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip bebūtų, nusprendžiau žygiuoti Gedimino prospektu ir palaikyti LGBT bendruomenę, kad ir kas benutikų. Prie manęs prisijungė ir draugė. Kartu neturėjom ko baimintis, o ir nebuvo ko. Sulaukėm pasiūlymo prisijungti prie Soho autobuso, kuriame visų eitynių metu vyko trankus vakarėlis. Dar prieš prasidedant eitynėms puošėme autobusą, tad matėme, kiek visko vyko: būriavosi policija, rinkosi džiugiai nusiteikę palaikantieji, daug žiniasklaidos.

Galiausiai eitynės prasidėjo. Nustebino tai, kad žygiuoti Gedimino prospektu susirinko daug žmonių. Vadinasi, jau nemaža dalis žmonių yra atviri, šiuolaikiški, tolerantiški ir mąstantys, o ne riboto mąstymo. Kitas džiuginantis dalykas - iš eitynes stebinčiųjų pusės netrūko šypsenų, plojimų, palaikymo šūksnių. Netrūko ir piktų žvilgsnių, užgauliojimų, bet savo akimis matytas pavyzdys tiesiog pamalonina: ties „Mc Donald“ būrys piktai nusiteikusių jaunuolių bandė visaip vaipytis, piktai mėtė replikas, tačiau šalia jų palaikantys žmonės, privažiavus mūsų autobusui, ėmė šaukti ir ploti, o jiems neliko ko daryti - pasimetė jaunuoliai ir galvas nuleido. Būta ir daugiau tokių pavyzdžių.

Ką visa tai reiškia? Drąsiai galiu teigti, kad renginys pavyko. Lietuviai tampa sąmoningesni ir kas žino, gal po trejų metų tai bus šventė, kurios pasižiūrėti ir palaikyti atvyks ir tam nepritariantis Vilniaus meras Artūras Zuokas?

Pabaigai noriu palinkėti visiems stengtis priimti kitą tokį, koks jis yra, neatsižvelgiant į tai, ką žmogus myli, kokios spalvos rūbais yra apsirengęs, ką dirba ar kokios išskirtinės jo būdo savybės. Žinote ką? Mylėkite vieni kitus! Visi skirtingi, bet tuo pačiu metu - visi lygūs...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome jūsų – pasidalinkite savo istorija, kodėl ir kaip atsidūrėte vienoje iš eitynių barikadų pusių.

Papasakokite, kodėl nusprendėte dalyvauti eitynėse „Už lygybę“! Kas paskatino jus žygiuoti Gedimino prospektu? O gal norite pasidalinti, kodėl nusprendėte į renginį neiti?

Laukiame Jūsų nuomonių iki rugpjūčio 2 d. el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Eitynės“.

Vienas iš nuomonę atsiuntusiųjų gaus dovanų dvi knygas: T. Shah „Timbuktu“ ir J. Vaillant „Tigras“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (175)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (179)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.