Mano istorija: eitynėse netrūko ir šypsenų, ir piktų žvilgsnių

 (41)
Pirmiausia, jau kurį laiką buvau įsitikinęs, jog orientacija žmogaus nekeičia. Prasidėjus aršioms visuomenės diskusijoms apie „Baltic pride“ eitynes nusprendžiau palaikyti LGBT pusę. Jau tada galvojau, kad žygiuosiu palaikyti tų žmonių, kurie yra lygiai tokie patys kaip visi, tik dėl kažkokių Gražulių ir senulių susilaukia kur kas daugiau įžeidinėjimų ir nepakantumo, nei galbūt susilauktų, jei dalis visuomenės turėtų savo nuomonę, o ne paklustų neapykantos ir homofobijos kurstytojams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip bebūtų, nusprendžiau žygiuoti Gedimino prospektu ir palaikyti LGBT bendruomenę, kad ir kas benutikų. Prie manęs prisijungė ir draugė. Kartu neturėjom ko baimintis, o ir nebuvo ko. Sulaukėm pasiūlymo prisijungti prie Soho autobuso, kuriame visų eitynių metu vyko trankus vakarėlis. Dar prieš prasidedant eitynėms puošėme autobusą, tad matėme, kiek visko vyko: būriavosi policija, rinkosi džiugiai nusiteikę palaikantieji, daug žiniasklaidos.

Galiausiai eitynės prasidėjo. Nustebino tai, kad žygiuoti Gedimino prospektu susirinko daug žmonių. Vadinasi, jau nemaža dalis žmonių yra atviri, šiuolaikiški, tolerantiški ir mąstantys, o ne riboto mąstymo. Kitas džiuginantis dalykas - iš eitynes stebinčiųjų pusės netrūko šypsenų, plojimų, palaikymo šūksnių. Netrūko ir piktų žvilgsnių, užgauliojimų, bet savo akimis matytas pavyzdys tiesiog pamalonina: ties „Mc Donald“ būrys piktai nusiteikusių jaunuolių bandė visaip vaipytis, piktai mėtė replikas, tačiau šalia jų palaikantys žmonės, privažiavus mūsų autobusui, ėmė šaukti ir ploti, o jiems neliko ko daryti - pasimetė jaunuoliai ir galvas nuleido. Būta ir daugiau tokių pavyzdžių.

Ką visa tai reiškia? Drąsiai galiu teigti, kad renginys pavyko. Lietuviai tampa sąmoningesni ir kas žino, gal po trejų metų tai bus šventė, kurios pasižiūrėti ir palaikyti atvyks ir tam nepritariantis Vilniaus meras Artūras Zuokas?

Pabaigai noriu palinkėti visiems stengtis priimti kitą tokį, koks jis yra, neatsižvelgiant į tai, ką žmogus myli, kokios spalvos rūbais yra apsirengęs, ką dirba ar kokios išskirtinės jo būdo savybės. Žinote ką? Mylėkite vieni kitus! Visi skirtingi, bet tuo pačiu metu - visi lygūs...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome jūsų – pasidalinkite savo istorija, kodėl ir kaip atsidūrėte vienoje iš eitynių barikadų pusių.

Papasakokite, kodėl nusprendėte dalyvauti eitynėse „Už lygybę“! Kas paskatino jus žygiuoti Gedimino prospektu? O gal norite pasidalinti, kodėl nusprendėte į renginį neiti?

Laukiame Jūsų nuomonių iki rugpjūčio 2 d. el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Eitynės“.

Vienas iš nuomonę atsiuntusiųjų gaus dovanų dvi knygas: T. Shah „Timbuktu“ ir J. Vaillant „Tigras“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (60)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.