Mano istorija: eitynėse netrūko ir šypsenų, ir piktų žvilgsnių

 (41)
Pirmiausia, jau kurį laiką buvau įsitikinęs, jog orientacija žmogaus nekeičia. Prasidėjus aršioms visuomenės diskusijoms apie „Baltic pride“ eitynes nusprendžiau palaikyti LGBT pusę. Jau tada galvojau, kad žygiuosiu palaikyti tų žmonių, kurie yra lygiai tokie patys kaip visi, tik dėl kažkokių Gražulių ir senulių susilaukia kur kas daugiau įžeidinėjimų ir nepakantumo, nei galbūt susilauktų, jei dalis visuomenės turėtų savo nuomonę, o ne paklustų neapykantos ir homofobijos kurstytojams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip bebūtų, nusprendžiau žygiuoti Gedimino prospektu ir palaikyti LGBT bendruomenę, kad ir kas benutikų. Prie manęs prisijungė ir draugė. Kartu neturėjom ko baimintis, o ir nebuvo ko. Sulaukėm pasiūlymo prisijungti prie Soho autobuso, kuriame visų eitynių metu vyko trankus vakarėlis. Dar prieš prasidedant eitynėms puošėme autobusą, tad matėme, kiek visko vyko: būriavosi policija, rinkosi džiugiai nusiteikę palaikantieji, daug žiniasklaidos.

Galiausiai eitynės prasidėjo. Nustebino tai, kad žygiuoti Gedimino prospektu susirinko daug žmonių. Vadinasi, jau nemaža dalis žmonių yra atviri, šiuolaikiški, tolerantiški ir mąstantys, o ne riboto mąstymo. Kitas džiuginantis dalykas - iš eitynes stebinčiųjų pusės netrūko šypsenų, plojimų, palaikymo šūksnių. Netrūko ir piktų žvilgsnių, užgauliojimų, bet savo akimis matytas pavyzdys tiesiog pamalonina: ties „Mc Donald“ būrys piktai nusiteikusių jaunuolių bandė visaip vaipytis, piktai mėtė replikas, tačiau šalia jų palaikantys žmonės, privažiavus mūsų autobusui, ėmė šaukti ir ploti, o jiems neliko ko daryti - pasimetė jaunuoliai ir galvas nuleido. Būta ir daugiau tokių pavyzdžių.

Ką visa tai reiškia? Drąsiai galiu teigti, kad renginys pavyko. Lietuviai tampa sąmoningesni ir kas žino, gal po trejų metų tai bus šventė, kurios pasižiūrėti ir palaikyti atvyks ir tam nepritariantis Vilniaus meras Artūras Zuokas?

Pabaigai noriu palinkėti visiems stengtis priimti kitą tokį, koks jis yra, neatsižvelgiant į tai, ką žmogus myli, kokios spalvos rūbais yra apsirengęs, ką dirba ar kokios išskirtinės jo būdo savybės. Žinote ką? Mylėkite vieni kitus! Visi skirtingi, bet tuo pačiu metu - visi lygūs...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome jūsų – pasidalinkite savo istorija, kodėl ir kaip atsidūrėte vienoje iš eitynių barikadų pusių.

Papasakokite, kodėl nusprendėte dalyvauti eitynėse „Už lygybę“! Kas paskatino jus žygiuoti Gedimino prospektu? O gal norite pasidalinti, kodėl nusprendėte į renginį neiti?

Laukiame Jūsų nuomonių iki rugpjūčio 2 d. el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Eitynės“.

Vienas iš nuomonę atsiuntusiųjų gaus dovanų dvi knygas: T. Shah „Timbuktu“ ir J. Vaillant „Tigras“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (48)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (529)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (491)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (64)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.