Pradėkime nuo to, kad egzaminui ruošiantis žinojome tik tai, kokios užduotys jame gali būti, tačiau kaip jos bus vertinamos – neaišku. Nei mokytojai, nei egzaminų centras man taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip bus vertinamas mano darbas. Dar daugiau nežinios įnešė pats egzaminas, kurio metu kiekvienas mokinys gauna du lapus – užduočių lapą, kurį po egzamino gali išsinešti su savimi ir atsakymų lapą, kurį ir tikrins vertintojai.

Problemos prasidėjo jau čia – užduočių lape parašyta, kad mokinys maksimaliai gali surinkti 100 taškų (po 30 taškų už klausymo ir skaitymo užduotis ir 40 taškų rašymo užduotis). O štai atsakymu lape buvo parašyta, kad mokinys maksimaliai gali surinkti 85 taškus (18 taškų už klausymo užduotis, 27 taškus už skaitymo užduotis ir 40 taškų už rašymo užduotis). Kur dingo 15 taškų, nerandu jokio realaus paaiškinimo, o paaiškinti negalėjo ir mokytoja.

Egzamino pradžia - 9 val., tačiau egzamino užduotis išdalina 15 minučių anksčiau – abiturientai turi perversti lapus ir pasižiūrėti, ar nėra tuščių ar sugadintų lapų. perskaityti instrukcijas ir pasiruošti egzamino pradžiai. Pirma užduotis – klausymas. Paleidus įrašą kurį laiką buvo tyla – įrašas kažkodėl neveikė.

Susijaudinę moksleiviai ir išsigandusios stebėtojos sukėlė nemažą šurmulį, tačiau visgi nejauki tyla pagaliau baigėsi ir egzaminas prasidėjo. Vis dėlto nuo pat pirmų minučių tvyrojo įtampa ir mąstymas, kad klaidų ir netikslumų galėjo įsivelti ir pačiame egzmine. Tai nekėlė jokio pasitikėjimo jausmo.

Egzamino užduotys nepasirodė kažkuo išskirtinės, ypatingai sunkios arba labai lengvos. Tiesa, nemažai diskusijų sukėlė esė tema – daug kas neteisingai suprato temą, tad ir esė nebus vertinama. Nors ir manau, kad tema galėjo būti ir lengvesnė, nes tie, kurie nesuprato pavadinimo, neturėjo galimybės parodyti savo rašymo įgūdžių, nieko čia nepakeisi. Jeigu kažko nežinai – tai yra tavo paties kaltė.

Labiau piktino egzamino stebėtojų ir rengėjų neatsakingumas. Visų pirma dėl to, kad buvo toleruojami telefonai ir skambučiai. Ne vienas bendraklasis pasakojo, kad egzamino metu pradėjo skambėti abituriento telefonas ir jis išjungęs garsą tęsė darbą toliau – stebėtoja nekreipė jokio dėmesio. Kiti pasakojo, kad egzamino metu spėjo paklausti aplink sėdinčių draugų, kaip išversti rašinio temą ar ką reikėtų rašyti duota tema. Kita nesuvaldoma problema – masinis ėjimas į tualetą. Atrodo normalu – moksleiviai jaudinasi, tad atsitinka įvairių problemėlių. Vis dėlto po egzamino girdėjau džiūgaujačių bendraamžių pasakojimus - stebėtojas abiturientą lydi tik iki tualeto kambario, o jame jis lieka vienas ir ramiai gali naudotis telefonu – išsiversti nežinomą žodį ir panašiai.

Nenoriu nieko kaltinti ar peikti, tačiau faktai kalba patys už save. Kiekvienas už savo ateitį kovoja taip, kaip moka ir taip, kaip sugalvoja apeiti taisykles arba egzamino stebėtojų pasyvumą. Visgi galiu drąsiai pasakyti vieną dalyką – į likusius egzaminus tikrai nešiuosi telefoną, nes šiais laikais egzaminus puikiai išlaiko ne protingiausi, o gudriausi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!