Mano darbo paieškos: kuo skiriasi atranka į valstybės tarnybą nuo įsidarbinimo privačiame sektoriuje?

 (55)
Darbas valstybės tarnyboje – tai, manau, ne tik darbas, kuris yra geriau apmokamas, negu kiti, tačiau ir daugiau pastangų reikalaujantis darbas. Jo paieškos gali būti labai greitos, nes skelbimų apstu, tačiau patekti į tokį darbą praktiškai neįmanoma.
© Shutterstock nuotr.

Turiu patirties ieškant darbo ir valstybės tarnyboje, ir tarnautojo darbo privačioje įstaigoje, todėl norėčiau išskirti esminius skirtumus tiems, kurie galbūt galvoja, mąsto apie darbo paiešką ir net nenutuokia, kaip viskas vyksta.

Ruošiantis eiti į valstybės tarnybos darbo konkursą tektų paaukoti praktiškai visą dieną. Bent tame konkurse, kuriame aš dalyvavau, kandidatų iš viso buvo beveik 200. Konkursą sudarė testas raštu ir pokalbis. Testą rašo iš karto visi asmenys, tai užtrunka maždaug apie gerą valandą. Vėliau lauki rezultatų, nes komisija taiso darbus. Iš tikrųjų tuo metu jautiesi kaip egzamine. Atrodo, lauki ir drebi, tarsi neišlaikius šio testo būsi kaip nors nubausta arba kažkokia išskirtinė. Kandidatai praeina pirmą etapą, jeigu surenka daugiau kaip 5 balus.

Atrinktieji kadidatai surinkę daugiau kaip 5 balus ir vėl sėdi ir laukia, kol ateis jų eilė ir galės pakalbėti dėl darbo su komisijos nariais.

Taip, praėjus beveik visai dienai, pagaliau buvo išrinkta iš tų 200 kandidatų tas laimingasis, kuris gavo darbo vietą.

Paklausite, kokie minusai?

1) Sugaišta beveik praktiškai visa darbo diena (minusas tas, kad jeigu esi dirbantis, turi pasiimti laisvą dieną arba kaip tik nori susiderinti);
2) Tikimybė, kad pateksi, tikrai nėra labai didelė, nes be galo daug kandidatų. Tam, kad tinkamai atsakytum į testo klausimus, turi būti visiškas teisininkas arba labai gerai išmanyti teisę;
3) Ieškoti paprasto tarnautojo darbo privačioje įstaigoje yra žymiai paprasčiau. Susitarus laiką tu ateini į pokalbį. Kiekviena pusė išdėsto savo reikalavimus ir „valio!“, tu dirbi. Aišku, jeigu nėra daugiau kandidatų iš kurių administracija gali rinktis.

Esminiai skirtumai:
1) Atlyginimų dydis;
2) Pareigos/atsakomybės;
3) Galimybės siekti dar didesnės karjeros netolimojoje ateityje.

Taip kad, brangieji, sėkmės beiškant to vienintelio ir išsvajotojo darbo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Menų mokyklos penktokas turi pasiūlymą dėl mokslo metų ilginimo (37)

Dar kartą užsiminsiu apie mokslo metų ilginimą. Esu viso labo penktokas, tačiau prašau mane išklausyti. Kreipiuosi į gerb. mokslo ir švietimo ministrę su pasiūlymu.

Dviratininkas nufilmavo, kodėl reiktų riboti eismą Vilniaus centre (141)

Planuojate pirmadienį į darbą važiuoti ir iš jo grįžti savo automobiliu? Jei dirbate Vilniaus centre ir tikite meteorologų prognozėmis, kad oras bu geras, tikėtina, kad DELFI skaitytojo atsiųstas vaizdo įrašas privers jus persigalvoti. Dviratininkas pasidalijo vaizdo įrašu, kuris, jo manymu, rodo, kad jau metas Vilniaus centre apriboti eismą.

Šeškinės gyventojas įvardino rajono sopulius: kenčia ne tik automobilių savininkai (16)

Perskaičiau straipsnį apie merginos padangas, iš kurių išleido orą, ir prisiminiau identišką situaciją, kuri nutiko man ir dar toje pačioje nelemtoje Šeškinėje.

Gyventojai įsiuto sužinoję, kiek kainavo laiptinės valymo paslaugos (87)

Esu Skroblų g. 31 namo Vilniuje vieno buto savininkas. Gyvenu daugiabutyje, kuriame nemažai gyventojų yra vyresnio amžiaus, silpnaregiai arba aklieji. Aš, kaip ir dauguma, esame šokiruoti gyvenamųjų namų administravimo UAB „Vilkpėdės būstas“ aptarnavimu. Nežinome, ar mums verkti, ar pradėti juoktis.

Laiškas vienam Šeškinės gyventojui: gal su tavimi kažkas negražiai pasielgė? (123)

Mielasis žmogau, kuris nepatingėjai vakar ryte (ar gal užvakar vakare) išleisti orą iš mano mašinos padangos! Ačiū, kad priminei man apie gyvenimo džiaugsmą, nes šįryt į darbą nuvažiavau gyva sveika, ir neužsimušiau, nieko nesužeidžiau iki darbo nuvykusi automobiliu su galiausiai visiškai plokščiu ratu. Džiaugiuosi, kad oro likučių užteko nusileisti nuo Šeškinės kalno.