Mano darbo paieškos: kuo skiriasi atranka į valstybės tarnybą nuo įsidarbinimo privačiame sektoriuje?

 (55)
Darbas valstybės tarnyboje – tai, manau, ne tik darbas, kuris yra geriau apmokamas, negu kiti, tačiau ir daugiau pastangų reikalaujantis darbas. Jo paieškos gali būti labai greitos, nes skelbimų apstu, tačiau patekti į tokį darbą praktiškai neįmanoma.
© Shutterstock nuotr.

Turiu patirties ieškant darbo ir valstybės tarnyboje, ir tarnautojo darbo privačioje įstaigoje, todėl norėčiau išskirti esminius skirtumus tiems, kurie galbūt galvoja, mąsto apie darbo paiešką ir net nenutuokia, kaip viskas vyksta.

Ruošiantis eiti į valstybės tarnybos darbo konkursą tektų paaukoti praktiškai visą dieną. Bent tame konkurse, kuriame aš dalyvavau, kandidatų iš viso buvo beveik 200. Konkursą sudarė testas raštu ir pokalbis. Testą rašo iš karto visi asmenys, tai užtrunka maždaug apie gerą valandą. Vėliau lauki rezultatų, nes komisija taiso darbus. Iš tikrųjų tuo metu jautiesi kaip egzamine. Atrodo, lauki ir drebi, tarsi neišlaikius šio testo būsi kaip nors nubausta arba kažkokia išskirtinė. Kandidatai praeina pirmą etapą, jeigu surenka daugiau kaip 5 balus.

Atrinktieji kadidatai surinkę daugiau kaip 5 balus ir vėl sėdi ir laukia, kol ateis jų eilė ir galės pakalbėti dėl darbo su komisijos nariais.

Taip, praėjus beveik visai dienai, pagaliau buvo išrinkta iš tų 200 kandidatų tas laimingasis, kuris gavo darbo vietą.

Paklausite, kokie minusai?

1) Sugaišta beveik praktiškai visa darbo diena (minusas tas, kad jeigu esi dirbantis, turi pasiimti laisvą dieną arba kaip tik nori susiderinti);
2) Tikimybė, kad pateksi, tikrai nėra labai didelė, nes be galo daug kandidatų. Tam, kad tinkamai atsakytum į testo klausimus, turi būti visiškas teisininkas arba labai gerai išmanyti teisę;
3) Ieškoti paprasto tarnautojo darbo privačioje įstaigoje yra žymiai paprasčiau. Susitarus laiką tu ateini į pokalbį. Kiekviena pusė išdėsto savo reikalavimus ir „valio!“, tu dirbi. Aišku, jeigu nėra daugiau kandidatų iš kurių administracija gali rinktis.

Esminiai skirtumai:
1) Atlyginimų dydis;
2) Pareigos/atsakomybės;
3) Galimybės siekti dar didesnės karjeros netolimojoje ateityje.

Taip kad, brangieji, sėkmės beiškant to vienintelio ir išsvajotojo darbo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (7)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (12)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (137)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (74)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (309)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.