Mano darbo paieškos: kuo skiriasi atranka į valstybės tarnybą nuo įsidarbinimo privačiame sektoriuje?

 (55)
Darbas valstybės tarnyboje – tai, manau, ne tik darbas, kuris yra geriau apmokamas, negu kiti, tačiau ir daugiau pastangų reikalaujantis darbas. Jo paieškos gali būti labai greitos, nes skelbimų apstu, tačiau patekti į tokį darbą praktiškai neįmanoma.
© Shutterstock nuotr.

Turiu patirties ieškant darbo ir valstybės tarnyboje, ir tarnautojo darbo privačioje įstaigoje, todėl norėčiau išskirti esminius skirtumus tiems, kurie galbūt galvoja, mąsto apie darbo paiešką ir net nenutuokia, kaip viskas vyksta.

Ruošiantis eiti į valstybės tarnybos darbo konkursą tektų paaukoti praktiškai visą dieną. Bent tame konkurse, kuriame aš dalyvavau, kandidatų iš viso buvo beveik 200. Konkursą sudarė testas raštu ir pokalbis. Testą rašo iš karto visi asmenys, tai užtrunka maždaug apie gerą valandą. Vėliau lauki rezultatų, nes komisija taiso darbus. Iš tikrųjų tuo metu jautiesi kaip egzamine. Atrodo, lauki ir drebi, tarsi neišlaikius šio testo būsi kaip nors nubausta arba kažkokia išskirtinė. Kandidatai praeina pirmą etapą, jeigu surenka daugiau kaip 5 balus.

Atrinktieji kadidatai surinkę daugiau kaip 5 balus ir vėl sėdi ir laukia, kol ateis jų eilė ir galės pakalbėti dėl darbo su komisijos nariais.

Taip, praėjus beveik visai dienai, pagaliau buvo išrinkta iš tų 200 kandidatų tas laimingasis, kuris gavo darbo vietą.

Paklausite, kokie minusai?

1) Sugaišta beveik praktiškai visa darbo diena (minusas tas, kad jeigu esi dirbantis, turi pasiimti laisvą dieną arba kaip tik nori susiderinti);
2) Tikimybė, kad pateksi, tikrai nėra labai didelė, nes be galo daug kandidatų. Tam, kad tinkamai atsakytum į testo klausimus, turi būti visiškas teisininkas arba labai gerai išmanyti teisę;
3) Ieškoti paprasto tarnautojo darbo privačioje įstaigoje yra žymiai paprasčiau. Susitarus laiką tu ateini į pokalbį. Kiekviena pusė išdėsto savo reikalavimus ir „valio!“, tu dirbi. Aišku, jeigu nėra daugiau kandidatų iš kurių administracija gali rinktis.

Esminiai skirtumai:
1) Atlyginimų dydis;
2) Pareigos/atsakomybės;
3) Galimybės siekti dar didesnės karjeros netolimojoje ateityje.

Taip kad, brangieji, sėkmės beiškant to vienintelio ir išsvajotojo darbo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (56)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (466)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.