Man 26-eri, bet apie šeimos kūrimą Lietuvoje sunku net pagalvoti

 (205)
Nusprendžiau pasidalinti savo svarstymais. Iš tikrųjų, noriu gyventi Lietuvoje. Baigiau mokslus, deja, ne informacines technologijas, bet teisę. Žinodamas, kokia situacija yra su teisę baigusiais žmonėmis, nusprendžiau trumpam išvykti į užsienį užsidirbti ir susitaupyti, kad grįžęs ir įsidarbinęs advokatų ar antstolės kontoroje galėčiau išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kaupti patirtį bei tobulinti savo įgūdžius, jog ateityje galėčiau daugiau uždirbti.
© Shutterstock nuotr.

Taigi, grįžau prisitaupęs pinigų, tačiau jau tris mėnesius nerandu darbo... Ieškau visur, kiekvieną savaitę siuntinėju CV į visas darbo vietas pagal specialybę... Esu nusiteikęs pasiaukoti, netgi skambinėjau į kontoras ir prašiausi praktikos už dyką, kad tik įgaučiau įgūdžių ir būčiau labiau vertinamas darbdavių, bet nieks nesuteikė galimybės net ir tik praktikos atlikti...

Klausių, ką man daryti? Santaupos baigiasi... O čia aš nenoriu dirbti ne pagal specialybę, kai vargau 7-erius metus, kad gaučiau magistro diplomą. Jau geriau tada emigruosiu ir ten dirbsiu nekvalifikuotą darbą ir gausiu tris ar keturis kartus daugiau.

Man 26-eri metai. Apie šeimos kūrimą net nekyla minčių Lietuvoje, nes čia, kad uždirbtum 1000 eurų, turi siekti aukštumų, pasižiūrėkite kokie atlyginimai valstybės tarnyboje. Ką jau kalbėti, jei teisėjai vos 1600 eurų gauna „į rankas“, o kiek pastangų reikia įdėti, kad taptum juo. Kita vertus, aš turtų nesivaikau, noriu tik galimybės pradėti dirbti pagal savo profesiją ir gyventi savo Tėvynėje, tačiau kol kas sulaukiau pasiūlymų dirbti tik už minimalią algą rajonuose arba kviečiamas buvau į atranką dėl nemokamos praktikos atlikimo Vilniuje...

Kaip išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kai reikia būstą nuomotis kitame mieste, dar kokiame rajone, kur išvis nėra nuomos skelbimų? O ką jau kalbėti apie nemokamos praktikos atlikimą Vilniuje? Iš ko gyventi? Aš suprantu, kad esu pats kaltas, jog pasirinkau tokią specialybę – neperspektyvią. Tačiau ką daryti? Galvoje sukasi tik mintys apie emigraciją. Svetur dirbau nekvalifikuotą darbą ir gaudavau 1200 eurų „į rankas“, atskaičius mokesčius, tačiau grįžau ir buvau pasiryžęs dirbti už minimumą, jei savo mieste, vien tik tam, kad galėčiau dirbti protinį darbą ir nepavirsčiau į visišką daržovę..

Tačiau Kaune net ir praktikos nieks nenori suteikti neapmokamos. Žodžiu, mano kantrybės taurė tuoj bus perpildyta ir šį kartą nevažiuosiu tik užsidirbti. Neberizikuosiu vėl sėdėti ištisus mėnesius be darbo vien iš meilės Tėvynės orui. Emigruosiu ir rinksiuosi kitą šalį, tada bent galėsiu padėti vargstantiems seneliams ir mamai. Velniop viską, jeigu taip...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo patirtimi, kaip jums sekėsi įsitvirtinti Lietuvoje grįžus iš emigracijos? Ar sunkiai radote darbą pagal specialybę? Ar teko vėl išvykti svetur taip ir neįgyvendinus savo tikslų Lietuvoje? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (63)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (55)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (23)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.