Kvietimo dar taip ir nesulaukiau ir kasdien savivaldybės puslapyje matau, kaip mūsų vietos darželyje kinta ir ne į gerąją pusę. Registracija juk jau pasibaigusi, bet prieš mus atsiranda nauji vaikai.
Visa šeima esame registruoti savo bute Pašilaičiuose ir pasirinkome darželius tik Pašilaičiuose, nes tik tokią privilegiją ir turėjome, kad esame registruoti. Visuose darželiuose buvome pirmame 100 ir liūdnai pagalvodavome apie kitus 250 vaikų, kurie buvo už mūsų.
Ir štai, nors dar ne pabaiga, bet esame pakilę tik iki 30 vietos, bet kaip jau minėjau, vis kasdien prieš mus atsiranda naujų vaikų. Ir klausimas, kur mums dėti nuo rugsėjo vaiką, kai jam jau bus daugiau nei dveji, o į darbą man reikės grįžti jau rugpjūtį? Neturime artimų giminių ar mylimų močiučių čia, Vilniuje. Privatus darželis? Žinoma, tai galimybė, bet kas už tai mokės?
Labiausiai erzina tai, kad iš pažįstamų girdi, kaip jie pateko į darželius ir visai neregistruoti tame mikrorajone ir visada buvę paskutinėse vietose. Savivaldybės darbuotojai žodžių gausa nepasižymi, vienintelis sakinys – „Grupės dar formuojamos“.
Skelbia straipsnius, kaip vietų trūks tik 600 vaikų, ir kodėl vien 250 vaikų iš Pašilaičių? Ko mes čia nusikaltę?
Dar vienas labai „linksminantis“ dalykas, kad lietuviu būti neapsimoka, nes lenkų ir rusų vaikai gali pretenduoti į visų trijų kalbų grupes, tai ir galimybės patekti visai kitos.
Vilniaus savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams ir turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat. Tai kaip matome, tas žodis „visi“, atrodo, tampa „išrinktieji“. Pasakykite, kaip laimėti šį žaidimą be taisyklių?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori pasidalinti savo patirtimi? Tai gali padaryti žemiau: