Mamos pareigos: nusivalai ašaras ir eini gaminti pietų

 (103)
Galiu tik pritarti, kad niekas nesupras, koks sunkus darbas yra būti mama, kol nepabandys. Po penkių metų vaikų priežiūros iš tikrųjų negalėčiau palyginti, kaip labiau pavargau – ar psichologiškai, ar fiziškai.
© Shutterstock nuotr.

Iš tų penkių metų beveik tris metus auginau vaikus viena, nes vyras buvo išvykęs į užsieni uždirbti pinigų, tad be to lakstymo aplink vaikus dar tekdavo pilnus maišus maisto parvilkti namo ar vežimą įkelti į autobusą.

Šiandien lengviau, nes tėtis su mumis, bet vis tiek visi kartu būname tik vakare, kadangi vyras ryte išeina į darbą. Galiu pasakyti, kad ryte, kai pabundi, galvoji, kad kai vyras grįš iš darbo, kur nors nuvažiuosime, bet kai ateina vakaras, nebenori nieko.

Fizinis nuovargis – nebaisus, nes ryte pabundi vėl pailsėjusi, bet psichologija – kas kita. Kartais jauti, kaip vaikas valdo, kaip tu nebesugebi jam vadovauti, nes jis tave „suvalgo“ psichologiškai. Juk vaikui nesvarbu, kai tu sėdi apsipylusi ašaromis ir galvoji, kad viskas – pavargau. Kai man taip būna, vyresnioji prieina prašydama, kad jai leisčiau paimti mano papuošalus, o jaunėlė ištiesusi rankas rėkia, kad ant rankų paimčiau. Tada nieko nebelieka, tik nusivalyti ašaras ir eiti gaminti šeimai pietus.

Mes nuolat turime galvoti, kaip tinkamai užauginti vaikus, stebėti jų poelgius, kontroliuoti juos, kad neįgytų kažkokių neigiamų ydų. Aišku, prie auklėjimo prisideda ir tėtis, bet vis tiek mes juk didžiąją laiko dalį su vaikučiais praleidžiame.

Aš tik norėjau pasakyti tokioms pačioms mamytėms kaip aš – laikykitės, tai yra mūsų vaikai ir niekas jais geriau nepasirūpins nei mes. Ir tikrai ateis ta diena, kai mes galėsime daugiau laiko skirti sau, bet nepamirškite, mamos, ir šiandien nors nagus nusilakuoti! Tai tikrai atgaivina.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ – būtent taip tikrai galvoja ne viena atžalas namie prižiūrinti moteris, karjerą iškeitusi į šeimą.

Manote, lengva? Straipsnį „Ką nutyli supermamos?“ DELFI portale anksčiau rašiusi Giedrė buvo atvira – nelabai. „Pabandyk išgyventi, kai nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro - lakstymai, šokinėjimai nuo palangių, rietynės, muštynės, ožiai. Be savaitgalių. Be išeiginių. Be švenčių.“, – motinos kasdienybe dalijosi ji.

Mamos, prašome Jūsų – pasidalinkite: ar lengviau atžalas palikti auklei ir lėkti į darbą, ar visą dieną būti namuose? Ar iš tiesų net ir tuomet sunku viską spėti? Papasakokite, kaip nusprendėte, kokia mama – dirbančia ar ne – būsite? O kaip į tai reaguoja tėtis? O gal norite sugriauti mitą, kad vienas kūdikis sugeba dviejų žmonių gyvenimuose sukelti chaosą?

Vieno rašinio autoriui įteiksime tris knygas – Č. Milošo „Abėcėlė“, M. Gessen „Putinas. Žmogus be veido“, „Piešimas buvo tarsi durys“.

Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda arba čia:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (328)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (101)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (98)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.