Mama pasipiktino provincijos mokytojų elgesiu: nesuvokiama

 (695)
Šiandien mokytoja pasakė, kad pirmadienį važiuoja į piketą Vilniuje dėl algų ir kviečia prisijungti. Labai pasipiktinau. Noriu, kad visi žinotų, kaip mokytojai dirba. Na, ir emigruokite – pirma mintis, paskaičius mokytojų profsąjungų kvietimą į piketą Vilniuje.
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Pirmyn. Gal pagaliau atsiras jaunų, nebumbančių mokytojų, kurie tikrai vaikus ko nors išmokys. O tokių mokytojų, kurie dabar dirba mokyklose, paprasčiausiai nereikia. Kodėl?

Jie susirūpinę tik savimi, savo alga. O ji, mano manymu, tikrai nėra maža. Aš gyvenu mažame miestelyje, turiu mažą verslą ir tikrai neuždirbu 800 eurų, dirbdama po pusę dienos. Sakot, kitą pusę pamokoms ruošiasi? Nejuokaukit.

Jiems nerūpi išmokyti. Dukra pernai baigė 10 klasę. Laikė dešimtos klasės egzaminus – matematikos ir lietuvių. Vieno gavo 6, kito – 5, nors mokėsi aukštesniais pažymiais, gaudavo ir 9, ir 10. Ėjau aiškintis pas mokytojus. Sako: „Tai jums dar gerai, kiti gavo prasčiau, kai kas ir neišlaikė“. O kas už tai atsakingas? Kas už mokytojo darbą pinigus gauna? Ar aš, mama, turiu ruošti vaikus egzaminams?..

Bendrai mūsų mokykloje dešimtokų egzaminų vidurkis buvo gal 4 iš 10. Ar čia normalu? Jeigu aš bent kartą iškepčiau prastą tortą, neliktų klientų. Ar tada man irgi reikėtų piketuoti ir streikuoti?

Labai liūdna, kad jie neigiamą savo požiūrį diegia ir vaikams, kalba, kad Lietuvoje prastai ir kad reikėtų išvažiuoti, kai tik baigs mokyklą. Čia man iš viso nesuvokiama. Kaime ir taip daug juodumo, daug geriančių žmonių ir kai šitaip kalbėti pradeda mokytojai, kurie yra žmonės su aukštuoju, inteligentai... Tai patys ir išvažiuokit. Nebus kam mokyti? Ne kažin ko ir dabar išmoko.

O socialinė pedagogė tik streikus organizuoja, ir dabar į Vilnių, į piketą, kvietė važiuoti. Ar ne absurdas? Kai pernai jai pasakiau apie kaimynų berniuką pirmoką, kurį galimai muša patėvis ir dėl to vaikas bijo grįžti namo, eina po pamokų pas kaimynus, ji atsakė, kad ne jos reikalas, ne mokykloj muša. Baisus abejingumas.

Ir kai mokytojai piktinasi, kad jų mokiniai ir tėvai negerbia, tai tik patys dėl to kalti. Ir negerbs, kol nepradėsite nuoširdžiai dirbti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame pasidalyti savo mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (57)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (467)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (250)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.