Esame trijų asmenų šeima, maistą dažniausiai perkame prekybos centruose ir vietiniuose turgeliuose. Taigi, pamėtysiu akmenis į jų daržus.
Ar kas pastebėjote kokiais kiekiais yra fasuojami maisto produktai? Atrodo, jog Lietuvoje vien „apžoros“ gyvena. Norint nusipirkti sūrio ar rūkyto kumpelio, kurių retkarčiais norisi užkąsti, reikia pirkti tokį didelį gabalą, jog nesuvalgius nė pusės, jie pradeda pelyti, sudžiūva ir tampa neskanūs. Taigi, tenka išmesti. Taip pat dažnai kyla problemų norint nusipirkti šviežios mėsos, kurios taip pat pardavėjos nenori mažai atpjauti. O juk visas poros kilogramų gabalas nereikalingas. Geriau valgyt šviežią mėsą, nei mėnesį - šaldytą.
Dėl mėsos produktų, dažnai kyla problemos ir turgeliuose. Norint nusipirkti šoninės, dešros ar kumpelio, pardavėjos tiesiog šiaušiasi, kai paprašai atpjauti mažą gabaliuką. O kam man to didelio gabalo? Kad vėliau išmesčiau, kai susens?
O ką daryti žmonėms, kurie gyvena vieni ir maisto produktų poreikis dar mažesnis? Jiems galbūt užtenka vaikiškai juokingo kiekio mėsos, sūrio, batono ar pieno...
Tikiu, jog daugeliui nėra problema kas kelias dienas nusipirkti šviežių maisto produktų, tačiau pardavėjams gaila juos pardavinėti mažais kiekiais. Taip žmogus ir liksi arba alkanas, arba pusę maisto išmetęs. Tad nereikia kaltinti vien mūsų, Lietuvos piliečių, kalti yra ir prekybininkai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!