M. Noreika. Iš kur jie žino, kaip mes mylimės?

 (62)
Eisena pajudėjo. Einu apsigaubęs vėliava ir džiaugiuosi tuo, ką matau – šimtus žmonių su vaivorykštės vėliavomis, balionais. Jie šypsosi vienas kitam, pasauliui ir tiems, kurie ant šaligatvio – neišdrįsusiems prisijungti, ar atėjusiems švilpti ir išrėkti savo neapykantą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prieš mane eina du užsieniečiai – maždaug 60 – 70 metų senukų pora. Jie susikibę rankomis. Vienas jų mosuoja vėliava. Jie sveikina ant šaligatvio stovinčius, linki meilės, jų akys aprėpia viską – štai jie pasisuka ir užvertę galvas aukštyn šypsenomis palydi viename iš Gedimino prospekto namo balkone stovinčius žiūrovus. Šypsenos dovanojamos ir tiems, kurie atėjo protestuoti.

Eisena stabteli. Dešinėje pasirodo plakatas su dviem juodom figūrom ir perbraukta raudona linija. Vienas iš senukų atsisuka ir angliškai paklausia – „kokie įdomūs plakatai. Įdomu iš kur jie žino kaip mes mylimės?". Taikus klausimas – ar ne? Išties, iš kur jie žino?

Daugelis pasakytų, jog aptarinėti to nėra prasmės – juk ši informacija yra akivaizdi, o kaip kitaip gali būti. Juk nereikia net pornografijos žiūrėti – internete galima rasti „juokingų“ fotografijų, kuriose šia poza stovi žymūs politikai, ar žinių galima gauti iš filmų – tiek komedijų, tiek dramų – kuriose imituojamas gėjų lytinis aktas. Bet ar to pakanka?

Jei norėtume pavaizduoti heteroseksualios poros sekso aktą – ką mes rinktumėmės? Kaip tai turėtų būti pavaizduota grafiškai? Sekso pozų yra išties daug, todėl jei reikėtų gaminti panašų ženklą, manau, ne vienam kiltų dilema. Vis dėlto – visi lietuviai „žino“ kaip tai vyksta homoseksualių santykių metu.

Pažvelgus į ženklą, suvoki, pačios protesto formos ribotumą. Ir ne tik sekso pozicijų atžvilgiu. Pozų, kaip ir heteroseksualaus sekso metu, homoseksualai turi iš ko pasirinkti. Tampa akivaizdu, kad būtent seksas protestuotojų sąmonėje, o ir jo būdas, tampa priemone, leidžiančia pulti ir žeminti. Tačiau, kodėl?

Tereikia į interneto naršyklę įsivesti žodžius „analinis seksas“ ir kiekvienas išvys šimtus straipsnių, kuriuose patariami analinio sekso ypatumui. Kaip vyrui patenkinti moterį analiniu būdu, ko reikėtų vengti, kaip į analinį seksą žiūri moterys – štai apie ką kalbama tuose straipsniuose. Ir žinoma, šis heteroseksualų sekso būdas nėra nepriimtimas. Priešingai, rasime nemažai informacijos kokį didelį malonumą galime patirti. Bet reikia tik pakeisti skirtingų lyčių sekso akto dalyvius į vienos lyties atstovus – situacija radikaliai pasikeičia – tai tampa nenormalu.

Kitas aspektas – minėtas plakatas, į kurį parade atkreipė dėmesį senukai, stengiasi apriboti homoseksualius santykius, parodant, kad jie grįsti tik „nepriimtinu“ seksu. Tačiau, ar tai tiesa? Pažįstu ne vieną porą, kurių santykių pagrindas – didžiulis pasitenkinimas būnant vienas šalia kito.

Jie nebeužsiima seksu, nes nebėra aistros, tačiau tai nėra priežastis išsiskirti. Suprantu, kad daugeliui sunku patikėti, kad XXI a. tai įmanoma, bet džiaugsmas, malonumas – tai ne tik fizinis kontaktas, o greičiau dvasinis, kurio metu pajauti vidinį ryšį ir palaimą, jog esi su tuo žmogumi, su kuriuo ir nori būti. Žinoma, tai sunkiau pavaizduoti plakate – čia jau tektų pasukti galvą. O gal protestuojantiems toks ryšys yra priimtinas, tik sekso būdas kliūva?

Bet kokiu atveju, šis plakatas tik dar kartą parodo – kokie riboti mes esame. Plakatas nėra tik bereikšmis ženklas – tai priemonė išreikšti savo nepritarimą ar pritarimą tam tikrai pozicijai. Tačiau ar mes iš tiesų žinome prieš ką protestuojame.

Žmogus ir jo elgsena negali būti suvesta į vieną veiksmą, o ir jo vertinimas, negali būti vienareikšmis – esame skirtingi, kasdien priimame skirtingus sprendimus, skirtingai elgiamės įvairiose situacijose, nes mums šis veikimo būdas atrodo priimtiniausias. Jei nebandysime suprasti vienas kito – panašu, kad ir toliau galėsime mėgautis bukais plakatais ir stereotipais, kuriuos mums primeta kažkas kitas, ir kurių prasmę vargu ar mes patys suvokiame.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (485)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (472)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (227)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (67)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.