M. Norbutas. Televizijos verslas: po tragedijos Dembavoje - filmas apie bagažinėję įkalintą merginą

 (25)
Ką aš veikiu rašydamas šį tekstą? Greičiausiai darau paslaugą vienam iš komercinių televizijos kanalų, nes siekiu sukelti savotišką ažiotažą. Nes noriu padiskutuoti apie moralę žiniasklaidoje. O tai, be abejonės, gali sukelti priešingą efektą – pritraukti dar daugiau žiūrovų, kurie pasirinks būti amoralumo liudytojais.
© Shutterstock nuotr.

Man atrodo, kad būtent to ir siekia šio verslo atstovai – didesnis žiūrovų skaičius lygus didesniems reitingams, o jie pritrauks daugiau reklamos, kuri suneš daugiau pajamų. Tačiau tylėti – tai reiškia pritarti tam kas yra daroma.

Kas yra laisvė? Kokiomis vertybėmis turėtų remtis laisvas, nepriklausomas televizijos kanalas? Retoriniai klausimai, į kuriuos kiekvienas mūsų surastų šiek tiek besiskiriančius atsakymus. Tačiau laisvė taip pat turi taisykles, kaip ir demokratija, kurios priesakus ištrynus turėtume tenkintis anarchija.

Laisvė žiniasklaidos versle taip pat greičiausiai suvokiama kaip galimybė įgyvendinti idėjas, atspindėti skirtingus požiūrius. Kalbu ne tik apie žinių laidas – tam tikras idėjas siūlo ir filmai, pramoginės laidos. Vienas šiek tiek kitokios „laisvės“ pavyzdys šiuo metu skamba vienos komercinės televizijos anonsuose.

Penktadienio bomba – taip vadinamas filmas šios televizijos programoje. Atrodytų nekaltas, paprastas, įtraukiantis, o svarbiausia visiškai naujas – sukurtas 2013 m. Kas galėtų būti geriau? Juk neretai didžiąją eterio laiko dalį Lietuvoje užima „visiškos senienos“. Tačiau žvilgtelėkime atidžiau. Televizija anonsuoja, jog filmas yra apie į pagalbos tarnybą 911 besikreipusią merginą, kuri tapo maniako auka. Anonse rodoma automobilio bagažinėje uždaryta mergina. „Jai tai paskutinė galimybė išsigelbėt. Skambučių centro operatorei teks įveikt daugelį savo baimių ir košmarų, kad išgelbėtų mergaitės gyvybę”, - rašoma televizijos interneto svetainėje.

Būtų naivu nematyti, ko siekia minėtos televizijos programos tinklelio sudarytojai. Neseniai Lietuva buvo apstulbinta kraupaus įvykio – išprievartauta ir sudeginta mergina. Ji bandė gelbėtis ir uždaryta automobilio bagažinėje, skambindama pagalbos telefonu, tikėjosi pagalbos, tačiau jos nesulaukė. Šis įvykis tapo daugelio diskusijų objektu. Ir štai vienos komercinės televizijos darbuotojai užuodė galimybę pakelti savo reitingus – surastas naujausias filmas, išverstas tekstas, padarytas įgarsinimas, parinktas populiariausias laikas. Neabejotinai tikimasi, kad filmas pritrauks žiūrovus ir pastangos bus pateisintos, bet... Svarbiausia, kad niekas neišdrįso pasakyti „bet“ - „o kaip Lietuvoje įvykusios tragedijos artimųjų jausmai?“, „ar moralu rodyti šį filmą dabar, šiuo metu?“.

Moralė nėra būdinga verslui – taip apibendrintų daugelis. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar nėra moralios žiniasklaidos apraiškų, ar nėra socialiai atsakingo verslo? Tikrai yra, nes kai kurie mūsų suvokia, kad ne pelnas augina pelną, o tai daro žmonės. Būtent žmonės spausdami pultelius leido minėtai televizijai skelbtis žiūrimiausiai Lietuvoje, gauti daugiau reklamos užsakymų.

Neketinu agituoti boikotui, neketinu skatinti nesirinkti „laisvo“ televizijos kanalo. Tačiau puiku būtų pamąstyti, ar verta šiam televizijos kanalui padėti ir toliau būti žiūrimiausiu – spręsti mums.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (37)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.