M. Norbutas. Televizijos verslas: po tragedijos Dembavoje - filmas apie bagažinėję įkalintą merginą

 (25)
Ką aš veikiu rašydamas šį tekstą? Greičiausiai darau paslaugą vienam iš komercinių televizijos kanalų, nes siekiu sukelti savotišką ažiotažą. Nes noriu padiskutuoti apie moralę žiniasklaidoje. O tai, be abejonės, gali sukelti priešingą efektą – pritraukti dar daugiau žiūrovų, kurie pasirinks būti amoralumo liudytojais.
© Shutterstock nuotr.

Man atrodo, kad būtent to ir siekia šio verslo atstovai – didesnis žiūrovų skaičius lygus didesniems reitingams, o jie pritrauks daugiau reklamos, kuri suneš daugiau pajamų. Tačiau tylėti – tai reiškia pritarti tam kas yra daroma.

Kas yra laisvė? Kokiomis vertybėmis turėtų remtis laisvas, nepriklausomas televizijos kanalas? Retoriniai klausimai, į kuriuos kiekvienas mūsų surastų šiek tiek besiskiriančius atsakymus. Tačiau laisvė taip pat turi taisykles, kaip ir demokratija, kurios priesakus ištrynus turėtume tenkintis anarchija.

Laisvė žiniasklaidos versle taip pat greičiausiai suvokiama kaip galimybė įgyvendinti idėjas, atspindėti skirtingus požiūrius. Kalbu ne tik apie žinių laidas – tam tikras idėjas siūlo ir filmai, pramoginės laidos. Vienas šiek tiek kitokios „laisvės“ pavyzdys šiuo metu skamba vienos komercinės televizijos anonsuose.

Penktadienio bomba – taip vadinamas filmas šios televizijos programoje. Atrodytų nekaltas, paprastas, įtraukiantis, o svarbiausia visiškai naujas – sukurtas 2013 m. Kas galėtų būti geriau? Juk neretai didžiąją eterio laiko dalį Lietuvoje užima „visiškos senienos“. Tačiau žvilgtelėkime atidžiau. Televizija anonsuoja, jog filmas yra apie į pagalbos tarnybą 911 besikreipusią merginą, kuri tapo maniako auka. Anonse rodoma automobilio bagažinėje uždaryta mergina. „Jai tai paskutinė galimybė išsigelbėt. Skambučių centro operatorei teks įveikt daugelį savo baimių ir košmarų, kad išgelbėtų mergaitės gyvybę”, - rašoma televizijos interneto svetainėje.

Būtų naivu nematyti, ko siekia minėtos televizijos programos tinklelio sudarytojai. Neseniai Lietuva buvo apstulbinta kraupaus įvykio – išprievartauta ir sudeginta mergina. Ji bandė gelbėtis ir uždaryta automobilio bagažinėje, skambindama pagalbos telefonu, tikėjosi pagalbos, tačiau jos nesulaukė. Šis įvykis tapo daugelio diskusijų objektu. Ir štai vienos komercinės televizijos darbuotojai užuodė galimybę pakelti savo reitingus – surastas naujausias filmas, išverstas tekstas, padarytas įgarsinimas, parinktas populiariausias laikas. Neabejotinai tikimasi, kad filmas pritrauks žiūrovus ir pastangos bus pateisintos, bet... Svarbiausia, kad niekas neišdrįso pasakyti „bet“ - „o kaip Lietuvoje įvykusios tragedijos artimųjų jausmai?“, „ar moralu rodyti šį filmą dabar, šiuo metu?“.

Moralė nėra būdinga verslui – taip apibendrintų daugelis. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar nėra moralios žiniasklaidos apraiškų, ar nėra socialiai atsakingo verslo? Tikrai yra, nes kai kurie mūsų suvokia, kad ne pelnas augina pelną, o tai daro žmonės. Būtent žmonės spausdami pultelius leido minėtai televizijai skelbtis žiūrimiausiai Lietuvoje, gauti daugiau reklamos užsakymų.

Neketinu agituoti boikotui, neketinu skatinti nesirinkti „laisvo“ televizijos kanalo. Tačiau puiku būtų pamąstyti, ar verta šiam televizijos kanalui padėti ir toliau būti žiūrimiausiu – spręsti mums.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (484)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (472)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (227)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (67)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.