M. Norbutas. Šildymo sezono belaukiant: kiek kainuoja mūsų sveikata?

 (9)
Nepaisant atšalusių orų daugelyje savivaldybių iki šiol nepradedamas šildymo sezonas. Galbūt kai kurie žmonės dėl to džiaugiasi ir jiems atrodo įtikimi valdininkų argumentai, neva oras atšils. Sinoptikai jau kelias savaites kartoja, kad atšilimo nežadama. Galbūt spalio viduryje temperatūra šiek tiek pakils, tačiau tai nereiškia, kad ji viršys nustatytą normą, kada rekomenduojama pradėti šildymą. Kyla natūralus klausimas, kodėl žmonių gerovė yra nieko verta?
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Tegyvuoja demokratija

Gyventojams leidžiama ir patiems nuspręsti – jei nori, kad šildymas būtų įjungtas, tereikia sušaukti susirinkimą ir surinkti daugiau nei pusę namo gyventojų parašų. Būtent tai nuolatos kartojama atsakingų pareigūnų pareiškimuose. Pagaliau svarbūs sprendimai perduoti į paprastų žmonių rankas – argi neturėtume džiaugtis?

Tačiau manau, kad tai eilinė manipuliacija. Tereikia žvilgtelėti į renovacijos procesus – nuolatos kartojama, kad būtent gyventojai yra tie, kurie nedrįsta jos imtis. Nors kartą dalyvavusieji susirinkimuose puikai supranta kaip sunku yra juos sušaukti ir priimti bendrą sprendimą. Daugelis lietuvių yra linkę pasispausti, pakentėti, galbūt palaukti dar kelias savaites, kad tik sutaupyti pinigų. Taigi tokia ta demokratija – nuleistomis galvomis, vilnonėmis kojinėmis, apsikabinus elektrinį šildytuvą.

Litas prie lito

Taupymas – štai kodėl nei savivaldybių administracijos, nei gyventojai nenori šildymo. Tačiau kas iš tiesų sutaupo, o kas uždirba?

Kam teko šią savaitę ieškoti elektrinio šildytuvo parduotuvėse – atsakymas yra akivaizdus. Šildytuvai gerokai „iššluoti“. Be abejonės – juk kiek gali kęsti šaltį. Visi apsišarvuoja taip kaip tik gali: kas turi židinį – ugnimi, kas grindų šildymą – elektra, o daugelis mūsų – tepaliniais radiatoriais. Tačiau kiek tai kainuoja? Jau nebekalbu apie šildytuvo kainą. Ar nebūtų buvę pigiau sumokėti už centrinį šildymą, juk elektra Lietuvoje viena brangiausių Europoje.

Taupymo kaina akivaizdi ir vaistinėse. Čia pilna žmonių – kažkam nosis bėga, kažkam gerklė skauda, o, žiūrėk, stiklinėmis akimis atėjo vaistų numušti temperatūrai. Puikus metas farmacininkams – kai pilna pirkėjų ir pajamos auga. Žinant, kiek kainuoja vaistai, – kieno kišenė laimi šioje situacijoje?

Tyla – gera byla

Pirmas atsakymas, kas sutaupo, būtų – savivaldybės. Nemaža dalis gyventojų gauna kompensacijas už šildymą. O tai, be abejonės, kainuoja daug. Kuo vėliau prasidės šildymo sezonas – tuo mažiau reikės lėšų kompensacijoms. Tačiau apie tai savivaldybės administracija nekalba. Kaip ir apie apgailėtiną savivaldos padėtį, kuomet eilę metų lėšos joms buvo mažinamos, o prievolės paliktos tos pačios. Beveik visos jų skendi skolose – o mūšiai Seimo ir Vyriausybės koridoriuose nedaug ką tedavė. Bet kitąmet Vyriausybė jiems pažadėjo šiek tiek daugiau savarankiškumo – todėl nevalia nieko pykdyti.

Gyventojai tampa įkaitais. Jie moka mokesčius ir tikisi, kad už juos bus suteiktos būtiniausios paslaugos. Dalis jų mokesčių nukeliauja ir kompensacijoms už šildymą, todėl akivaizdu, kad jų padengimas neturėtų būti problema. Tačiau realybė kitokia. Mokesčių mokėtojas pakliūva į spąstus. Nepaisant to, kad jis ir taip dengia dalį remtinų žmonių šildymo kainos ir yra pasirengęs sumokėti už savąją sąskaitą, šildymas jo namuose neįjungiamas. Pirmiausia dėl to, kad būtent socialiai remtini namo gyventojai tam labiausiai priešinasi, o savivaldybės atstovai, skaičiuodami skirtas lėšas dažnai užsižaidžia tuose skaičiuose ir nebemato žmonių poreikių.

Greičiausiai todėl ir nėra pareiškimų, jog šildymas nepradedamas ne dėl mistinių oro prognozių, o dėl pinigų trūkumo. Matyt, nenorima priešinti kompensacijas gaunančių ir negaunančių gyventojų. O tuo tarpu visi šąlame, šildomės taip, kaip išmanome – ir džiaugiamės mums suteikta teise patiems spręsti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (409)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...