M. Norbutas. Šildymo sezono belaukiant: kiek kainuoja mūsų sveikata?

 (9)
Nepaisant atšalusių orų daugelyje savivaldybių iki šiol nepradedamas šildymo sezonas. Galbūt kai kurie žmonės dėl to džiaugiasi ir jiems atrodo įtikimi valdininkų argumentai, neva oras atšils. Sinoptikai jau kelias savaites kartoja, kad atšilimo nežadama. Galbūt spalio viduryje temperatūra šiek tiek pakils, tačiau tai nereiškia, kad ji viršys nustatytą normą, kada rekomenduojama pradėti šildymą. Kyla natūralus klausimas, kodėl žmonių gerovė yra nieko verta?
© DELFI / Tomas Vinickas

Tegyvuoja demokratija

Gyventojams leidžiama ir patiems nuspręsti – jei nori, kad šildymas būtų įjungtas, tereikia sušaukti susirinkimą ir surinkti daugiau nei pusę namo gyventojų parašų. Būtent tai nuolatos kartojama atsakingų pareigūnų pareiškimuose. Pagaliau svarbūs sprendimai perduoti į paprastų žmonių rankas – argi neturėtume džiaugtis?

Tačiau manau, kad tai eilinė manipuliacija. Tereikia žvilgtelėti į renovacijos procesus – nuolatos kartojama, kad būtent gyventojai yra tie, kurie nedrįsta jos imtis. Nors kartą dalyvavusieji susirinkimuose puikai supranta kaip sunku yra juos sušaukti ir priimti bendrą sprendimą. Daugelis lietuvių yra linkę pasispausti, pakentėti, galbūt palaukti dar kelias savaites, kad tik sutaupyti pinigų. Taigi tokia ta demokratija – nuleistomis galvomis, vilnonėmis kojinėmis, apsikabinus elektrinį šildytuvą.

Litas prie lito

Taupymas – štai kodėl nei savivaldybių administracijos, nei gyventojai nenori šildymo. Tačiau kas iš tiesų sutaupo, o kas uždirba?

Kam teko šią savaitę ieškoti elektrinio šildytuvo parduotuvėse – atsakymas yra akivaizdus. Šildytuvai gerokai „iššluoti“. Be abejonės – juk kiek gali kęsti šaltį. Visi apsišarvuoja taip kaip tik gali: kas turi židinį – ugnimi, kas grindų šildymą – elektra, o daugelis mūsų – tepaliniais radiatoriais. Tačiau kiek tai kainuoja? Jau nebekalbu apie šildytuvo kainą. Ar nebūtų buvę pigiau sumokėti už centrinį šildymą, juk elektra Lietuvoje viena brangiausių Europoje.

Taupymo kaina akivaizdi ir vaistinėse. Čia pilna žmonių – kažkam nosis bėga, kažkam gerklė skauda, o, žiūrėk, stiklinėmis akimis atėjo vaistų numušti temperatūrai. Puikus metas farmacininkams – kai pilna pirkėjų ir pajamos auga. Žinant, kiek kainuoja vaistai, – kieno kišenė laimi šioje situacijoje?

Tyla – gera byla

Pirmas atsakymas, kas sutaupo, būtų – savivaldybės. Nemaža dalis gyventojų gauna kompensacijas už šildymą. O tai, be abejonės, kainuoja daug. Kuo vėliau prasidės šildymo sezonas – tuo mažiau reikės lėšų kompensacijoms. Tačiau apie tai savivaldybės administracija nekalba. Kaip ir apie apgailėtiną savivaldos padėtį, kuomet eilę metų lėšos joms buvo mažinamos, o prievolės paliktos tos pačios. Beveik visos jų skendi skolose – o mūšiai Seimo ir Vyriausybės koridoriuose nedaug ką tedavė. Bet kitąmet Vyriausybė jiems pažadėjo šiek tiek daugiau savarankiškumo – todėl nevalia nieko pykdyti.

Gyventojai tampa įkaitais. Jie moka mokesčius ir tikisi, kad už juos bus suteiktos būtiniausios paslaugos. Dalis jų mokesčių nukeliauja ir kompensacijoms už šildymą, todėl akivaizdu, kad jų padengimas neturėtų būti problema. Tačiau realybė kitokia. Mokesčių mokėtojas pakliūva į spąstus. Nepaisant to, kad jis ir taip dengia dalį remtinų žmonių šildymo kainos ir yra pasirengęs sumokėti už savąją sąskaitą, šildymas jo namuose neįjungiamas. Pirmiausia dėl to, kad būtent socialiai remtini namo gyventojai tam labiausiai priešinasi, o savivaldybės atstovai, skaičiuodami skirtas lėšas dažnai užsižaidžia tuose skaičiuose ir nebemato žmonių poreikių.

Greičiausiai todėl ir nėra pareiškimų, jog šildymas nepradedamas ne dėl mistinių oro prognozių, o dėl pinigų trūkumo. Matyt, nenorima priešinti kompensacijas gaunančių ir negaunančių gyventojų. O tuo tarpu visi šąlame, šildomės taip, kaip išmanome – ir džiaugiamės mums suteikta teise patiems spręsti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.