M. Jampolskiui – draugo gynyba: puikiai žinau, kad dėl moters jis yra rizikavęs gyvybe

 (22)
„Labiausiai mane erzina moters noras gyventi kaip vyrui“, - savo (!) interviu teigia Jampolskis. Ir sukyla bambekliai „Facebook“.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Reikia liautis toleruoti tokias nesąmones!!!“, - komentuoja jaunas režisierius. Ir jis dar įgelia, kad Marius blogas aktorius, o duoną užsidirba „papais“.

„Aš esu kritikė ir literatė. Bet Jampolskio „literatūrinių“ išvedžiojimų neįkertu“. „Hemingvėjų ne veltui cituoja, rado seksistinių inspiracijų jame“. „Daug gilaus sarkazmo, kuriame tik iš pirmo žvilgsnio galima rasti įžeidinėjimus“. „Jampolskis vėl praleido progą patylėti“, ir t.t.

Pro „Facebook“ saugų akis nepraslys „rezervuotos“ gėjų, feminisčių temos, rimtesni ekonominiai straipsniai ir, žinoma, juokai. Čia labiau „eina“ absurdiškas humoras. Pirmas faktas - „Facebook“ komentarai šmaikštesni ir intelektualesni nei dienraščių, šią tautą privalai gerbti, ypač jei svajoji atsikratyti popso, ką Jampolskis deklaruoja paskutiniais savo pareiškimais ir elgesiu su žurnalistais.

Esmė? Kas per...? Skaičiau aš tą Jampolskio straipsnį. Panašių pareiškimų - ne vienas žiniasklaidoje, pavadinimas aštresnis (suprantu, kad dėl intrigos). Aš puikiai žinau, kad Jampolskis labai myli ir gerbia moteris, dėl jų yra net rizikavęs gyvybe, tad man labai natūraliai „nusiskaito“ tas žurnalistinis apvertimas (apie gėjus net nekalbu - ši žmogaus laisvė savaime suprantama). Vienas straipsnio trūkumas - formatas. Internete sunkiau skaityti daugiau nei tris puslapius.

Tiesa, aš Mariaus draugas. Per 15 metų jį neblogai pažįstu ir noriu apginti. Nes jis „Facebook“ dar „žalias“, o ten išbujojo bambekliai, automatiškai reaguojantys į panašaus pavadinimo formuluotes (skaitė ar neskaitė straipsnį, paliksiu jų sąžinei). „Sakai, draugas, ar bent matei jo „p***“?“, - Taip. „Ar lietei?“. Cha, tikrai ne. „Facebook“ paklaus dar ne to.

Kažkada su jaunais bernais kartu nuomojom butą, vienas kambariokas pasirodo ir buvo Jampolskis. Taip ir susipažinome. Daug visko nutiko per tuos 15 metų, lakstėme kas sau, bet suabejoti vyriška draugyste neturėjau nė mažiausio pagrindo. Jis tiesiog yra geras žmogus. Vėliau tapo ir populiarus. Visada maniau, kad aktorių galima išdresiruoti, bet tikrai netikėjau, kad jis šitaip prasilauš! Žinote, kaip vadina Marių kino žmonės? Mr. Pirmas dublis! Nes geriausią kadrą suvaidina iš pirmo karto.

Tiesą sakant, susirasti tą vienintelę jam nelabai sekėsi...

Vaizdas prieš pora metų: du draugai blokinio buto balkone kepa dešreles. Marius - po skyrybų su operos dainininke, o aš - ką aš? Pas mane dažnokai kas nors apsigyvendavo. Rūkydavom virtuvėje, gurkšnodavom brendį ir nemažai diskutuodavom. Apie viską. Antras faktas - Marius nevaidina, kai jis ne scenoje, jis atviras žmogus. Tad apie Jampolskį žinau per daug asmeninių, intymių ir net tragiškų dalykų, o įkūręs jo reikalų infobiurą, neblogai užsidirbčiau. Bet... Tektų daug bambėti. Fe, kaip neįdomu!

Na ir... toliau? Kūryba išlaisvins. Kartu prisigalvodavom vaidybinių nesąmonių TV duetams, ir Marius su Irūna šeštadieniais sugebėdavo prajuokinti arba sugraudinti pusę Lietuvos. Labai noriu iškelti svarbią žmogaus savybę, į kurią „Facebook“ tauta per tuos suknistus protų mūšius, informacinius žaidimus ir susidomėjimą savo orientacija, nepakankamai reaguoja. Mano galva, generuoti idėjas, o ne vien gromuluoti svetimas mintis yra labai stipru, tai net ne ginklas prieš aštrų liežuvį, tai proto peilis.

Būna nepamirštama, kai matai kito žmogaus minties blyksnį, gimstant sumanymui, - ne kažkelintos parodijos, o unikalios, išbaigtos scenos, kuri gali būti pagrindas bet kam: pjesei ar filmui, šokio spektakliu ar apsakymui. Trečias faktas - Mariaus mąstymas geras (sveikas, loginis, net sakyčiau vyriškas - linkęs į abstrahavimą). Be šio „Facebook“ dievinamo fantomo kūrybos procese „žaidžia“ tiek skonis, patirtis, tiek intuicija ir dar velniai žino kas - nesuprantu, tačiau beveik visi Mariaus su Irūna gabaliukai pataiko „į dešimtuką“ (pasižiūrėkite, kokie teigiami komentarai net „Youtube“). Ketvirtas – šeštas faktas. Autorius. Režisierius. Reiklus aktorius.

Ir žinote ką? Užsičiaupkite „Facebook“ ant jo bambėję. Pabandykite ką nors sukurti kartu su Jampolskiu, įdomu, ar „patrauksite“? Neužilgo žiūrėsime to paties jauno režisieriaus filmą ir, žinoma, sveikinsime su premjera. Net jeigu jam kažkas nepavyks, nieko smerktino, gal mūsų kitoks skonis. Pagarba kuriantiems. Tačiau bambekliams nuolaidos baigėsi, che.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (76)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.