Lietuvos vaikams siūlomos knygos - kaimo ir sovietinės vaikystės palikimas

 (214)
Pradėjusi pirkti neskaitantiems, bet kalbėti pradedantiems ikimokyklinukams skirtas knygas su iliustracijomis (vadinamąsias paveikslėlių knygas) po kurio laiko įžvelgiau erzinančią tendenciją – nemenka dalis knygelių savo tematika visiškai nebeatitinka pasikeitusios tikrovės ir yra tiesiog istorinės iškasenos.
Iliustracija iš knygos „Abecėlė“
© Skaitytojo nuotr.

Nors jauniausioji karta gyvena panirusi į XXI amžių, lietuviškos leidyklos ir knygynai vis dar siūlo įsigyti, pavyzdžiui, Brežnevo epochos visuomenei kurtas vaikiškas knygas. Dalis nebeaktualių, XIX a. pastoralines scenas vaizduojančių knygelių galėtų atitikti tik giliai agrarinės visuomenės vaikų poreikius, tuo tarpu šiandienos miesto kartai, skaitmeninės (arba bent jau technologinės) eros vaikams aktualių pirmųjų knygų lietuvių kalba pasiūla yra itin menka.

Logiškai mąstant atrodytų, jog ant kalbėjimo ribos atsidūrusių vaikų paveikslėlių knygos turėtų būti pripildytos jiems lengvai atpažįstamais aplinkos objektais bei įvykiais, nes žvalgydami puslapius jie ieško analogijų su savo tikrovės patirtimis, o patirdami atpažinimo malonumą, efektyviai įsisąmonina informaciją.

Žinoma, smagu, kad kai kuriose knygelėse jau galima pamatyti ne tik įvairias transporto rūšis, bet ir kineskopinius televizorius, 10-ojo dešimtmečio stalinius kompiuterius ir pirmuosius, už batą didesnius mobiliuosius telefonus. Vis dėlto, gana daug paveikslėlių knygų yra perpildytos kaimo reikmenimis, fermos augintiniais ir miško žvėrimis, nors didžioji dalis jauniausios Lietuvos kartos yra „miesto vaikai“, kuriai ir mamutai, ir karvės, ir kauptukai yra lygiai taip pat neatpažįstami bei neaktualūs.

Elementariausiu pavyzdžiu galėtų tapti ne sykį pakartotinai leista 1958 m. Kazio Jakubėno tekstų bei Taidos Balčiūnienės iliustracijų knyga „Abėcėlė“, kurią ir 2013 m. dar sykį išleido „Alma littera“. Ėdžios, ožys, gaidys, jautis, vežimas, yla – ar šiuolaikiniams vaikams šie knygoje pateikiami objektai turi kokią nors reikšmę?

Be abejo, neteigiu, kad tokio pastoralinio žanro paveikslėlių knygų iš viso neturėtų likti, tačiau Lietuvos leidykloms reiktų staigiai atsitokėti, iš agrarinės „analoginės“ epochos peršokti į skaitmeninę miesto kasdienybę ir panaikinti dabartinę vaiko aplinką atitinkančių knygų stoką.

Kita vertus, minėta „Abėcėlė“ nuolat tiražuojama todėl, kad vis dar egzistuoja šios knygos paklausa. Įvairiuose forumuose diskutuojanti dalis mamų ją vertina kaip „visų laikų geriausią“ šio žanro etaloną, nes su nostalgija prisimena daug kartų ją varčiusios vaikystėje (būtent į tai apeliuojama ir viename iš knygos aprašų: „jaukios, visiems tėveliams puikiai žinomos iliustracijos“).

Tačiau kam yra perkama paveikslėlių knyga: vaikams ar tėvams? Tad ar ne metas XXI amžiaus jauniausiajai kartai pasiūlyti žymiai didesnę ir aktualesnę pirmųjų knygų įvairovę ir į nykstančią istorinę nišą stumti produkciją, susijusią su „tikra“ sovietine vaikyste su kiškiais?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (614)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (32)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Vyrą papiktino keista Kauno vairuotojų savybė (168)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo Igno informacija. Kauno gatvėse vyras esą pastebi keistą vairuotojų elgesį. Pasak jo, daugelis automobilių važiuoja antrąja kelio juosta, nors pirmoji dažniausiai ir būna laisva. Ignas teigia, kad toks neapgalvotas vairuotojų elgesys blogina eismo sąlygas ir gali tapti avarijų priežastimi. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia diskusijai šia vairuotojams svarbia tema.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (113)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (172)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.