Lietuvos vaikams siūlomos knygos - kaimo ir sovietinės vaikystės palikimas

 (214)
Pradėjusi pirkti neskaitantiems, bet kalbėti pradedantiems ikimokyklinukams skirtas knygas su iliustracijomis (vadinamąsias paveikslėlių knygas) po kurio laiko įžvelgiau erzinančią tendenciją – nemenka dalis knygelių savo tematika visiškai nebeatitinka pasikeitusios tikrovės ir yra tiesiog istorinės iškasenos.
Iliustracija iš knygos „Abecėlė“
© Skaitytojo nuotr.

Nors jauniausioji karta gyvena panirusi į XXI amžių, lietuviškos leidyklos ir knygynai vis dar siūlo įsigyti, pavyzdžiui, Brežnevo epochos visuomenei kurtas vaikiškas knygas. Dalis nebeaktualių, XIX a. pastoralines scenas vaizduojančių knygelių galėtų atitikti tik giliai agrarinės visuomenės vaikų poreikius, tuo tarpu šiandienos miesto kartai, skaitmeninės (arba bent jau technologinės) eros vaikams aktualių pirmųjų knygų lietuvių kalba pasiūla yra itin menka.

Logiškai mąstant atrodytų, jog ant kalbėjimo ribos atsidūrusių vaikų paveikslėlių knygos turėtų būti pripildytos jiems lengvai atpažįstamais aplinkos objektais bei įvykiais, nes žvalgydami puslapius jie ieško analogijų su savo tikrovės patirtimis, o patirdami atpažinimo malonumą, efektyviai įsisąmonina informaciją.

Žinoma, smagu, kad kai kuriose knygelėse jau galima pamatyti ne tik įvairias transporto rūšis, bet ir kineskopinius televizorius, 10-ojo dešimtmečio stalinius kompiuterius ir pirmuosius, už batą didesnius mobiliuosius telefonus. Vis dėlto, gana daug paveikslėlių knygų yra perpildytos kaimo reikmenimis, fermos augintiniais ir miško žvėrimis, nors didžioji dalis jauniausios Lietuvos kartos yra „miesto vaikai“, kuriai ir mamutai, ir karvės, ir kauptukai yra lygiai taip pat neatpažįstami bei neaktualūs.

Elementariausiu pavyzdžiu galėtų tapti ne sykį pakartotinai leista 1958 m. Kazio Jakubėno tekstų bei Taidos Balčiūnienės iliustracijų knyga „Abėcėlė“, kurią ir 2013 m. dar sykį išleido „Alma littera“. Ėdžios, ožys, gaidys, jautis, vežimas, yla – ar šiuolaikiniams vaikams šie knygoje pateikiami objektai turi kokią nors reikšmę?

Be abejo, neteigiu, kad tokio pastoralinio žanro paveikslėlių knygų iš viso neturėtų likti, tačiau Lietuvos leidykloms reiktų staigiai atsitokėti, iš agrarinės „analoginės“ epochos peršokti į skaitmeninę miesto kasdienybę ir panaikinti dabartinę vaiko aplinką atitinkančių knygų stoką.

Kita vertus, minėta „Abėcėlė“ nuolat tiražuojama todėl, kad vis dar egzistuoja šios knygos paklausa. Įvairiuose forumuose diskutuojanti dalis mamų ją vertina kaip „visų laikų geriausią“ šio žanro etaloną, nes su nostalgija prisimena daug kartų ją varčiusios vaikystėje (būtent į tai apeliuojama ir viename iš knygos aprašų: „jaukios, visiems tėveliams puikiai žinomos iliustracijos“).

Tačiau kam yra perkama paveikslėlių knyga: vaikams ar tėvams? Tad ar ne metas XXI amžiaus jauniausiajai kartai pasiūlyti žymiai didesnę ir aktualesnę pirmųjų knygų įvairovę ir į nykstančią istorinę nišą stumti produkciją, susijusią su „tikra“ sovietine vaikyste su kiškiais?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Papasakojo apie darbą kazino: spjaudymas ir stumdymas dar ne blogiausia (73)

Pastaruoju metu vis dažniau susimąstau, ar tikrai Lietuvoje gyventi taip gera? Vos tik įjungi žinias, internetą ar šiaip pradedi pokalbį su pažįstamais iškart girdi: kainos kyla, algos mažos, ne gyvenimas, o išgyvenimas.

Susidūrimas su nepriklausomybės kartos jaunuoliu – jo nerimas turėjo priežastį (43)

Skaičiau Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės straipsnį „Kaip mus žalojo“. Idomus sutapimas, bet kaip tik pastaruoju metu teko bedrauti su studentu iš Lietuvos – jaunu žmogumi, ieškančiu vietos po saule. Nereikėjo ilgai bendrauti, kad pasidarytų aišku, jog tas ieškojimas kitoks negu jo bedraamžių.

Kelionė į Kražius: miestelio kultūra ir neaiški „Naisių bendruomenės“ iniciatyva (32)

Po nusisekusios ir daug teigiamų įspūdžių palikusios kelionės į Kauną gavau dar vieną pasiūlymą aplankyti kitą Lietuvos vietą – nedidelį, bet daugeliui gerai žinomą (ar bent jau girdėtą), žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusį Kražių miestelį, įsikūrusį Kelmės rajone.

Norime įspėti poilsiautojus: žygis baidarėmis po liūčių virto košmaru (384)

Praėjusį savaitgalį patirtą košmarą plaukiant baidarėmis mūsų draugų grupelė prisimins dar ilgai. Tad savo pareiga laikau įspėti kitus šalies gyventojus nekartoti mūsų klaidų ir gerai pagalvoti, ar esate pajėgūs plaukti Lietuvos upėmis, kurių vandens lygis po rekordinių liūčių smarkiai pakilo. Visiškai to nenorėdami, mes ne tik smarkiai rizikavome savo gyvybe, bet ir patuštinome pinigines labiau nei planavome.

Palangiškio nuomonė: ir taip suprastėjusiam sezonui kenkia ne laiku vykdomi statybos darbai (14)

Seniai, oi kaip jau seniai šviesios atminties maestro Stasys Povilaitis savo išlavintu balsu dainavo, o gražuole Palanga! Šiam straipsniui, manau, labiausiai tinkamas pavadinimas būtų, o nesiliaujančių statybų Palanga!