Lietuvos vaikams siūlomos knygos - kaimo ir sovietinės vaikystės palikimas

 (214)
Pradėjusi pirkti neskaitantiems, bet kalbėti pradedantiems ikimokyklinukams skirtas knygas su iliustracijomis (vadinamąsias paveikslėlių knygas) po kurio laiko įžvelgiau erzinančią tendenciją – nemenka dalis knygelių savo tematika visiškai nebeatitinka pasikeitusios tikrovės ir yra tiesiog istorinės iškasenos.
Iliustracija iš knygos „Abecėlė“
© Skaitytojo nuotr.

Nors jauniausioji karta gyvena panirusi į XXI amžių, lietuviškos leidyklos ir knygynai vis dar siūlo įsigyti, pavyzdžiui, Brežnevo epochos visuomenei kurtas vaikiškas knygas. Dalis nebeaktualių, XIX a. pastoralines scenas vaizduojančių knygelių galėtų atitikti tik giliai agrarinės visuomenės vaikų poreikius, tuo tarpu šiandienos miesto kartai, skaitmeninės (arba bent jau technologinės) eros vaikams aktualių pirmųjų knygų lietuvių kalba pasiūla yra itin menka.

Logiškai mąstant atrodytų, jog ant kalbėjimo ribos atsidūrusių vaikų paveikslėlių knygos turėtų būti pripildytos jiems lengvai atpažįstamais aplinkos objektais bei įvykiais, nes žvalgydami puslapius jie ieško analogijų su savo tikrovės patirtimis, o patirdami atpažinimo malonumą, efektyviai įsisąmonina informaciją.

Žinoma, smagu, kad kai kuriose knygelėse jau galima pamatyti ne tik įvairias transporto rūšis, bet ir kineskopinius televizorius, 10-ojo dešimtmečio stalinius kompiuterius ir pirmuosius, už batą didesnius mobiliuosius telefonus. Vis dėlto, gana daug paveikslėlių knygų yra perpildytos kaimo reikmenimis, fermos augintiniais ir miško žvėrimis, nors didžioji dalis jauniausios Lietuvos kartos yra „miesto vaikai“, kuriai ir mamutai, ir karvės, ir kauptukai yra lygiai taip pat neatpažįstami bei neaktualūs.

Elementariausiu pavyzdžiu galėtų tapti ne sykį pakartotinai leista 1958 m. Kazio Jakubėno tekstų bei Taidos Balčiūnienės iliustracijų knyga „Abėcėlė“, kurią ir 2013 m. dar sykį išleido „Alma littera“. Ėdžios, ožys, gaidys, jautis, vežimas, yla – ar šiuolaikiniams vaikams šie knygoje pateikiami objektai turi kokią nors reikšmę?

Be abejo, neteigiu, kad tokio pastoralinio žanro paveikslėlių knygų iš viso neturėtų likti, tačiau Lietuvos leidykloms reiktų staigiai atsitokėti, iš agrarinės „analoginės“ epochos peršokti į skaitmeninę miesto kasdienybę ir panaikinti dabartinę vaiko aplinką atitinkančių knygų stoką.

Kita vertus, minėta „Abėcėlė“ nuolat tiražuojama todėl, kad vis dar egzistuoja šios knygos paklausa. Įvairiuose forumuose diskutuojanti dalis mamų ją vertina kaip „visų laikų geriausią“ šio žanro etaloną, nes su nostalgija prisimena daug kartų ją varčiusios vaikystėje (būtent į tai apeliuojama ir viename iš knygos aprašų: „jaukios, visiems tėveliams puikiai žinomos iliustracijos“).

Tačiau kam yra perkama paveikslėlių knyga: vaikams ar tėvams? Tad ar ne metas XXI amžiaus jauniausiajai kartai pasiūlyti žymiai didesnę ir aktualesnę pirmųjų knygų įvairovę ir į nykstančią istorinę nišą stumti produkciją, susijusią su „tikra“ sovietine vaikyste su kiškiais?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šeškinės gyventojas įvardino rajono sopulius: kenčia ne tik automobilių savininkai (14)

Perskaičiau straipsnį apie merginos padangas, iš kurių išleido orą, ir prisiminiau identišką situaciją, kuri nutiko man ir dar toje pačioje nelemtoje Šeškinėje.

Gyventojai įsiuto sužinoję, kiek kainavo laiptinės valymo paslaugos (85)

Esu Skroblų g. 31 namo Vilniuje vieno buto savininkas. Gyvenu daugiabutyje, kuriame nemažai gyventojų yra vyresnio amžiaus, silpnaregiai arba aklieji. Aš, kaip ir dauguma, esame šokiruoti gyvenamųjų namų administravimo UAB „Vilkpėdės būstas“ aptarnavimu. Nežinome, ar mums verkti, ar pradėti juoktis.

Laiškas vienam Šeškinės gyventojui: gal su tavimi kažkas negražiai pasielgė? (121)

Mielasis žmogau, kuris nepatingėjai vakar ryte (ar gal užvakar vakare) išleisti orą iš mano mašinos padangos! Ačiū, kad priminei man apie gyvenimo džiaugsmą, nes šįryt į darbą nuvažiavau gyva sveika, ir neužsimušiau, nieko nesužeidžiau iki darbo nuvykusi automobiliu su galiausiai visiškai plokščiu ratu. Džiaugiuosi, kad oro likučių užteko nusileisti nuo Šeškinės kalno.

Aštuntokei trūko kantrybė: mokykloje mus žlugdo (215)

Turbūt visiems gerbiamiems naujienų portalų skaitytojams iki gyvos galvos įgriso skaityti kiekvieno pasipiktinusio ar, pagal gerbiamus komentatorius, išlepusio bei dirbti neįpratusio mokinio laiškus. Kiekviena istorija vis kitokia, bet mintis – ta pati. Šiuo metu mokausi aštuntoje klasėje ir norėčiau atskleisti kelis šiuolaikinės švietimo sistemos aspektus.

Suma už atžalos darželio išleistuves papiktino mamą: kam tas limuzinas ir sodyba? (327)

Ar Jūs irgi patiriate išleistuvių pompastiką darželiuose? Ir jūsų vaikų darželiuose taip pat jau prieš metus auklėtojos pataria per susirinkimą tėvams kaupti pinigėlius? Juk akivaizdu, kad ne visi tėvai gali gegužės mėnesį atnešti į išleistuvių banką po 45 ir daugiau eurų, nes, pavyzdžiui, mano vaikų darželis skolingas valstybei 11 tūkst. eurų, direktorės duomenimis, o tai reiškia, kad tėvai nuolat nepajėgūs susimokėti už darželio paslaugas, bet išleistuvėms jau kelintus metus tėvai užsako limuzinus ir veža vaikus į pramogų sodybas.