Prieš 2 - 3 metus Šilainiuose būdavo parduodami iki 20 butų, o šiuo metu (liepos 27 dienos duomenimis) - 584 butų 50 namų. Iš viso parduodami 684 būstai. Šilainiuose priskaičiuojama 18285 būstai, o tai reiškia, kad parduodamas kas 28 būstas. Toks didelis parduodamų būstų skaičius rodo didelį būstų perteklių.
2001 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1 293 029 būstai, 3 484 000 - gyventojų. Šeimų - 962 600. Namų ūkių 2001 metais buvo 1 356 800. Dar 2001 m. kiekvienam namų ūkiui teko po 0,95 būsto arba 1 būste gyveno 1,05 namų ūkio. Tai parodo, kad Lietuvoje buvo 63 771 būsto trūkumas.
Jeigu tikėtumėme statistikos departamento duomenimis, kad Lietuvoje 2011 m. gyveno 3 222 000 gyventojų, tai reiškia, kad Lietuvoje buvo apie 1 254 767 namų ūkiai. 2011 m. priskaičiuojami 1 280 171 būstas 1 254 767 namų ūkiui. Tokiu atveju Lietuvoje 2011 m. buvo 25 404 būstų perteklius. Jeigu Lietuvoje 2012 m. - tik 3 000 000 gyventojų, tai reiškia 1 168 312 namų ūkių 1 280 171 būstui, tokiu atveju būstų perteklius - 111 858 būstai. Aišku, būstų perteklius daug didesnis, nes daug gyventojų viename bute gyvena ne po vieną namų ūkį.
Būsto perteklius atsispindi ir būsto pardavimuose. Liepos 27 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo parduodami 33 654 butai, 11 952 namai ir 3 575 sodybos. Tai reiškia, kad buvo parduodami 49 181 būstai. O tai reiškia, buvo parduodamas Šiaulių ir Radviliškio miestas. Lietuvai tai jau per daug, kai parduodamas kas 26 būstas.
Žinoma, būstų parduodama daugiau, nes daugiausia rajonų ir kaimo gyventojų reklamuojasi tik vietinėje spaudoje ir nesireklamuoja didžiausiame nekilnojamo turto portale. Labai didelis skaičius, ypatingai kaimo vietovėse, net nesireklamuoja, nes nėra tam tikslo. Šių būstai net neimanomi parduoti. Daugmaž galima prognozuoti, kad šiuo metu Lietuvoje - apie 150 000 – 200 000 būstų perteklius.
Kiekvienais metais iš Lietuvos išvykstant apie 35 000 gyventojų, atsilaisvina dar po 14 000 būstų. Jeigu anksčiau būstai tuštėdavo tik kaimo vietovėse, tai dabar ir miestuose. Vien Kauno mieste parduodamas kas 22 butas, o tai reiškia, kad Kauno mieste trūksta 15 000 gyventojų būstam užpildyti. Esant tokiam emigracijos tempui, per metus iš Kauno išvyks dar apie 3 500 gyventojų ir į rinką bus išmesti dar apie 1 400 būstų. Problema ta, kad būsto pirkėjų beveik nebėra, o parduodamų būstų skaičius didėja dideliais tempais.
Artėja metas, kai būstų kainos desperatiškai kris, norint atsikratyti nuo priklausomybės juos išlaikyti. Jos krenta ir dabar, tačiau ateityje jos kris dar didesniu greičiu. 2012 metų liepos 27 dienos vieno portalo duomenimis, iš 1000 pigiausiai parduodamų butų Lietuvoje vidutinė kaina buvo 31 609 litai, o štai rugpjūčio 16 dienos - 30 902 Lt. Per 20 dienų kaina krito 2,23 procento. Tai labai daug.
Galima prognozuoti vis didėjantį kainų kritimą iki neįsivaizduojamo pigumo. Nenustebčiau, kad už metų Kaune bus galima įsigyti normalų 2 kambarių butą už 12 – 15 tūkstančių. Nes jau dabar yra parduodančių po 33 – 35 tūkstančius. Kitais metais būsto renovacijos kaina gali viršyti pačio buto kainą.
Artėja metas, kai net didžiuosiuose Lietuvos miestuose atsiras dideli kiekiai butų-vaiduoklių. Šiomis sąlygomis net kalbėti apie renovaciją negalima. Kas apmokės apleistų butų - vaiduoklių renovacijos išlaidas, negi tai bus užkrauta ant likusiųjų gyventojų pečių. Kuo toliau, tuo labiau žmonės priešinsis renovacijai, nes negyvenantys buto valdytojai, žinodami, kad buto neįmanoma parduoti, nenorės mokėti renovacijos išlaidų.
Labai rizikingą žingsnį žengė Zarasų savivaldybė. Apsiimdama mokėti renovacijos kaštus, Zarasų savivaldybė rizikuoja įklimpti į finansinę įsipareigojimų duobę apmokant ne tik renovacijos, bet ir būstų-vaiduoklių šildymo kaštus. Reali 2 kambarių pardavimo kaina Zarasų rajone 12 – 18 tūkstančių litų, o tai mažiau nei 1 buto renovacijos kaina.
Įsivaizduokite 25 metų automobilį, kainuojantį 3000 Lt, atiduodamą 5000 vertės remontui, po kurio jo vertė bus 3500 Lt. Tai netelpa į jokias sveiko proto ribas. Vykdant tokią vidaus politiką, po 10 metų Lietuvoje gyvens tik apie 2,5 milijono gyventojų. Į rinką pasipils dar apie 200 tūkst. butų. Lietuvoje tada bus apie 400 000 laisvų neparduodamų būstų. Net didieji Lietuvos miestai panašės į Didžiasalius.
Tokios tad mūsų „valstybininkų“ valdymo pasekmės. Tai Lietuvos skurdinimas. Netoliaregiška valdžių politika skurdina Lietuvos tautą. Nenormalu, kai parduodi butą už sumą, iš kurios negali išgyventi vienus metus, o kai kurie net dienos. Lietuvos nekilnojamo turto turėtojų skurdinimo politika tęsiasi.
Gaila - bet mūsų politikos „padangėje“ nesimato politinės jėgos, galinčios tai pakeisti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!