„Lietuvos rytas“ vis tiek laimės Eurolygą

 (19)
Patikėjote? Ko gero, ne. O tuos, kurie patikėjo ar buvo tuo patikėję po nuostabaus Lietuvos vicečempionų sezono starto, suskubsiu nuraminti - Dirko Bauermanno auklėtinių tikrai nebus nei tarp Jono Vainausko išsvajotų keturių, nei tarp aštuonių stipriausių Europos komandų. O ir dėl šešioliktuko, žinoma, klaustukas nemažas.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Eurolygos šį sezoną, be abejo, nelaimės ir Kauno „Žalgiris“, tačiau tikslą būti stipriausia Europos krepšinio komanda „Žalgiris“ drąsiai galėjo kelti sau pernai. Vis dėlto, įspūdingai rungtyniavusi laikinosios sostinės komanda dėl finansinių problemų sezono viduryje ėmė byrėti, todėl šis tikslas žlugo.

Lyginant dvi stipriausias Lietuvos krepšinio komandas, situacija gana panaši ir šiemet. „Lietuvos rytas“, taip kaip „Žalgiris“ pernai, surinko bene stipriausią sudėtį per savo gyvavimo istoriją, tuo tarpu „Žalgiris“ šiemet, kaip „Lietuvos rytas“ pernai, nė iš tolo negali prilygti savo pagrindiniam varžovui sudėties pajėgumu. Vis tik vilniečiai, priešingai nei kauniečiai pernai, nepretenduoja į aukščiausias vietas prestižiškiausiame senojo žemyno krepšinio turnyre.

Tai, kad net ir surinkusi itin pajėgią sudėtį Vilniaus ekipa negali būti rimta grėsme Eurolygos komandoms, buvo įrodyta pastaruosiuose dviejuose vilniečių mačuose, kuriuose buvo žaidžiama prieš Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“ ir Vitorijos „Laboral Kutxa“ klubus. Įrodymas - ne milžiniški skirtumai, kuriais buvo pralaimėta, o žaidimas, kuris savo beviltiškumu nenusileidžia graikišką sapną sapnuojančio „Žalgirio“ 26 taškų deficitui rungtynėse prieš „Šiaulius“.

Ko trūksta „Lietuvos rytui“? Stabilaus žaidimo, ypač iš tų krepšininkų, kurie privalo prisiimti komandos lyderių vaidmenį, didesnio atsarginių suolelio indėlio ir svarbiausia - nugalėtojų mentaliteto. Būtent jo labiausiai trūksta D.Bauermanno auklėtiniams. Nesunku numanyti, jog per kelerius pastaruosius metus „Lietuvos rytas“ tiesiog pamiršo, ką reiškia laimėti.

Sezonas dar tik įsibėgėja, todėl laiko išspręsti savo problemas „Lietuvos rytui“ tikrai yra. Žinoma, visų problemų išspręsti nepavyks, tačiau bandyti galima ir reikia. Pradėti kažką keisti reikia jau dabar. Tiesa, nacionaliniame čempionate sostinės komanda vienaip ar kitaip šį sezoną turėtų dominuoti. Sidabro medaliai šįkart jau nebebus pateisinami.

O grįžtant prie tarptautinio fronto, prisiminkime „Lietuvos ryto“ gerbėjus prieš dvejus metus. Vilniaus ekipa skina pergales Europos taurės varžybose, tuo tarpu „Žalgiris“ triuškinančiai pralaimi Eurolygos grandams. Pasak „Lietuvos ryto“ fanų, „Žalgiris“ tuomet darė gėdą Lietuvos krepšiniui.

Vadovaujantis šiuo požiūriu galima teigti, jog „Lietuvos rytas“ darė gėdą Lietuvai praėjusiame Eurolygos sezone, o jei niekas nepasikeis - darys ir šiame. Būtų labai gaila, nes tokiems krepšininkams kaip Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Darius Songaila ar Omaras Cookas gėdos darytojų etiketė tikrai netinka.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (47)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (175)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.