Lietuvos naujosios kartos manifestas: pasipriešinkite krypčiai, kuri mūsų valstybę tempia į chaosą!

 (44)
Kiekvienos valstybės istorijoje būna momentas, kai galima pasirinkti kelią teisybės link arba kelią į griūtį. Šiuo metu Lietuvos istorijoje šis momentas vyksta - stovime prie sankryžos ir turime rinktis, kuria kryptimi pasukti.
© Reuters/Scanpix

Perskaičiau Lietuvos Liberalų ir Centro Sąjungos viešą pareiškimą. Šis viešas laiškas yra atsakas jam.

Broliai ir sesės lietuviai, galvojot, kad ištrūkot iš vienpartinės sistemos? Kad esat laisvi? Nesąmonė. Manau, kad Seimo kėdėse sėdi ne daugelio partijų atstovai, o visi tie patys konservatoriai, gilūs dešinieji, skirtingais pavadinimais ir tomis pačiomis pažiūromis. Vienintelis dalykas, dėl kurio jie diskutuoja ir varžosi - kam atiteks daugiau įtakos ir galios. Jie neužtikrina, net ne tik tai, laužo, Konstituciją - Lietuvoje nėra kiekvienam piliečiui užtikrintas asmeninio gyvenimo saugumas bei asmeninė laisvė.

Homoseksualūs asmenys neturi tos pačios laisvės, kaip likusieji. Sakysite, lai jie būna homoseksualūs namie? Taip. Bet ar yra svari priežastis, kodėl jie negali ramiai eiti per miestą susikabinę už rankų, ar pasibučiuoti kaip bet kuri kita pora? Ak, jums negražu? Jūsų „teisė“ išvengti „negražumo“, kad ir kaip manytumėte, nėra didesnė, nei teisė asmeniui būti savimi ir džiaugtis gyvenimu. Sakote, kodėl jie rengia eitynes ir „demonstruojasi“? O jūs ar palikote jiems kitą būdą iškelti diskusiją? Jei nebūtų šios šoko terapijos visuomenei, šitas klausimas, kaip sovietmečiu, būtų pakištas po kilimu ir viskas palikta status quo.

Lietuva nėra laisva. Lietuva tiesiog išsivadavo iš SSRS. Bet lygiai kaip Rusijos žmonės irgi kentėjo nuo sovietinės valdžios, manau, taip šiuo metu Lietuva kenčia nuo savo valdžios - kuo toliau, tuo daugiau matome teisės aktų, kuriais siekiama varžyti asmens laisves. Greitai visi rengsimės vienodai, kalbėsime ta pačia viena nuomone, būsime suskirstyti į „tradicines“ šeimas, o visus neįtelpančius į valstybės nustatytas „normas“ žymėsime. Hm, gal Dovydo žvaigždę panaudosim tam?

Jei dabartinė Lietuvos kryptis tęsis, paminėsite mano žodžius, per dvidešimt metų prieisime prie pilietinio karo arba fašistinės valstybės. Broliai ir sesės lietuviai, atsipeikėkite, kol ne vėlu. Ypatingai tai skiriu jaunajai, nepriklausomai, tačiau senųjų pažiūrų sugadintai kartai. Pasipriešinkite šiai krypčiai, kuri mūsų valstybę tempia į chaosą. Jums dar ne per vėlu. Kaip mūsų tėvai kovojo už valstybės politinę nepriklausomybę, taip mes kovokime už valstybės piliečių nepriklausomybę - nepalaikykime asmens laisvę ribojančių partijų, politikų, įstatymų. Išsilaisvinkime iš baimės.

O tiems, kurie rėks, šauks ir priešinsis - Jūs esate kolaborantai. Jūs esate priešas. Lietuvos valstybės, kaip laisvos, nepriklausomos ir klestinčios, priešas. Naujosios lietuvių kartos priešas. Seniai praėjusių laikų reliktas. Kol kas Jūsų - dauguma. Kolkas Jūs - valdžioje. Negalvokite, kad taip bus visada ar netgi ilgai. Lietuvoje ir už jos ribų kyla nauja lietuvių karta - kuri yra laisva ir vieną dieną ji spręs, kas įeis į istoriją kaip valstybės statytojai, o kas - kaip griovėjai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (2)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.