Lietuvos mokinių parlamentas nepritaria Seimo nario Broniaus Paužos nuomonei, kuria jis pavienius mokinių elgesio atvejus traktuoja kaip visų moksleivių elgesio normas. Mes negalime likti abejingi tokiam viešam mokinio garbę ir orumą įžeidžiančiam Seimo nario pareiškimui, kuriuo moksleiviai prilyginami gaujai neklaužadų ir tinginių. Nusivylę Lietuvos valdžios požiūriu į juos, mokiniai praranda motyvaciją siekti gerų rezultatų moksle ar visuomeninėje veikloje, kadangi jų pastangos sumenkinamos.
Nerimą sukėlė ir kita Seimo nario išsakyta mintis, kad mokinių tėvai negalės išrinkti mokymosi įstaigos savo atžaloms. Kiekvieno mokinio tėvai turi teisę, parinkti jų manymu, tinkamiausią mokyklą. Juk jeigu vaikas patiria diskriminaciją, patyčias arčiausiai namų esančioje mokykloje, kodėl jis turėtų ją lankyti? Tai žaloja jaunos besivystančios asmenybės psichiką, todėl tėveliai gali ieškoti kitos mokymo įstaigos, kur vaikas jaustųsi gerai, turėtų draugų, pritaptų. Juk sakoma, kad mokykla - lyg antrieji namai, kuriuose vaikas jaučiasi saugiai.
Kitas svarus argumentas – mokykla mokyklai nelygi. Taip, mes pripažįstame, kad visos mokyklos yra licencijuotos, tačiau vienos yra sustiprintos, kitos – ne. Tuomet iškyla klausimas: negi, jei vaikas yra labai gabus, tėvai neturi teisės parinkti mokyklos pagal jo gabumus, kad vaikas galėtų tobulinti savo žinias? Ne kiekvienoje mokykloje vaikas gali save realizuoti. Mokyklinio amžiaus jaunuoliai tikisi, kad suaugę asmenys, taip pat ir Lietuvos valdžia, į mokinius žiūrės ne kaip į objektus, o kaip į subjektus. Paprastai kalbant – mokinys irgi yra žmogus, kurį ugdo ir auklėja tėvai, pedagogai ir visa visuomenė. Kokia visuomenė, tokie ir mokiniai. Lietuvos.
Lietuvos mokinių parlamento darbo grupės dėl vaikų patiriamo smurto artimoje pirmininkas Lukas Kornelijus Vaičiakas
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!