Lietuvos lenkas: įstatymų pritaikymas mano kalbai - valstybės pareiga

 (299)
Pastarųjų dienų įvykiai privertė manę parašyti šį straipsnį kaip atsaką į lietuvių pasipiktinimą lenkų frakcijos elgesiu per sausio 13-sios iškilmingą posėdį. Šiame straipsnyje lietuviais aš vadinu lietuvių tautybės žmones.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pirmiausiai siūlau prisiminti 2004 m. sausio 13 d. įvykius. Aprašymą surasite DELFI archyve už 2004 m. sausio 13 d. straipsnyje „Sausio 13-sios metinių minėjime – dešiniųjų parlamentarų demaršas prieš prezidentą“. Trumpai – dešinieji parlamentarai paliko salę iškilmingo posėdžio metų, kalbant prezidentui. Taigi, LLRA nesugalvojo ir nepadarė nieko naujo.

Kiek lietuvių, pasipiktinusių lenkų frakcijos elgesiu, klausė V.Landsbergio kalbą? Citata iš jo kalbos: „...buvo prastūminėjamas anachronistinis valstybinės kalbos išstūmimo įstatymas. Taip – išstūmimo iš Lietuvos regionų viešojo gyvenimo ir vartojimo įstaigose, kur pagal nekonstitucinį įstatymą būtu leidžiama jos nevartoti... Įsigaliojus tokioms normoms valstybinė lietuvių kalba realiai bus gujama šalin. Iš ten bus gujama pati Lietuvos valstybė“.

Akivaizdu, kad Lietuvos valstybė sutapatinama su lietuvių kalba. Tokiu atveju iškyla paradoksas – iš vienos pusės įstatymai skelbia, kad gyvename pilietinėje valstybėje, o realiai gyvename nacionalinėje valstybėje. Pilietinė valstybė formuoja savo vidinę politiką, atsigrežiant į piliečių interesus. Nacionalinė valstybė vadovaujasi vienos nacionalinės grupės interesais.

Suprantama, kad šiuo atveju kalbama apie lietuvius. V.Landsbergis savo kalboje tikslai įvardijo lietuvių kalbą kaip Lietuvos valstybės egzistavimo sąlygą. Įsivaizduokite du brolius, kurie išaugo viename bute, bet su vienu tėvai kalbėjo lietuviškai, su kitu lenkiškai. Broliai išaugo, tėvai mirė ir tas brolis, kurio gimtoji kalba yra lietuvių, sako kitam broliui: „Tu negali kalbėti šiame bute lenkiškai, nes kitaip prarandi teises į šį butą“. Būtent tokią išvadą aš darau iš V.Landsbergio kalbos. Todėl visiškai suprantu ir palaikau LLRA reakciją į V.Landsbergio kalbą, kuris šiuo atveju ir vykdo to brolio-lietuvio vaidmenį.

Europoje pilna pavyzdžių, kai skirtingos nacionalinės visuomenės gyvena vienoje valstybėje, bet tai netrukdo jiems naudoti savo nacionalines kalbas visuomeniniame gyvenime. Visiems žinomas pavyzdys yra Šveicarija, kuri naudoja iškart tris kalbas: vokiečių, prancūzų bei italų. Bet mums artimesnis pavyzdys – Suomija – šalis, kurį demonstruoja, kaip valstybė gali tarnauti savo piliečiams, o ne vienai nacionalinei grupei.

Suomijoje, kompaktiškai nedidelėje teritorijoje gyvena švedų nacionalinė mažuma. Jie sudaro 6 proc. visų gyventojų, panašiai, kaip lenkai Lietuvoje, bet švedų kalba Suomijoje yra antroji valstybinė kalba. Visi įstatymai leidžiami suomių ir švedų kalbomis, visi užrašai taip pat turi būti dviem kalbom. Taip pat Suomijoje yra trečioji valstybinė kalba – samių, nors jų yra tik 20 tūkst., įstatymai, kurie liečia samius išleidžiami trimis kalbomis – suomių, švedų ir saamų. Suprantama, kad nei švedai, nei samiai nėra atvykėliai, kaip, pvz. turkai Vokietijoje, su kuriais kai kurie lietuviai bando lyginti Lietuvos lenkus.

Dar vienas antilenkiškas įvykis – prezidentės atkirtis V. Tomaševskiui, kuris, sprendžiant iš komentarų internete, labai pakėlė prezidentės reitingą. Prezidentė paminėjo mokslus gimtąją kalbą, pasakė kad „jokia tarptautinė institucija nenustatė, jog Lietuva pažeistų tarptautines normas dėl tautinių mažumų apsaugos“ ir paminėjo apie „geriausias sąlygas tautiniams mažumoms visoje Europoje“. Aš noriu parodyti kad prezidentė neteisi.

Apie „geriausias sąlygas mažumoms“ aš jau parašiau, palyginus su Suomija.

Apie mokslus gimtąja kalbą: manau, kad mokslai lenkų (arba rusų) kalba yra ne šiuolaikinės Lietuvos nuopelnas, o Sovietų sąjungos palikimas, kuriuo šiuolaikinė valdžia neišdrįso uždrausti. Sprendžiant iš valstybės vadovų ir institucijų elgesio, nelietuviškos valstybinės mokyklos negalėtų steigtis šiais laikais, jeigu jie iki šiol neegzistuotu.

Apie tarptautines institucijas, kurios, prezidentės žodžiais, nieko nenustatė: „Freedom House“ ataskaitoje pabrėžiama, kad etninių mažumų, kurios Lietuvoje sudaro 16 procentų, diskriminacija vis dar yra problema. „Amnesty International“ ataskaitoje kreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuva vis dar nėra pasirašiusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 protokolo, kurio nuostatos visiškai uždraudžia diskriminaciją.

Mano galva, Lietuvos lenkų diskriminacija pasižymi įvairiose srityse. Net susidaro įspūdis, kad valstybė, valdoma lietuvių, visai nepripažįsta tokios etninės mažumos kaip lenkai egzistavimo. Žemėlapiuose, kuriuose Lietuva pavaizduota pagal dialektus, toks didelis regionas kaip Vilniaus kraštas priskiriamas tai Dzūkijai, tai Aukštaitijai. Matyt, Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija niekaip negali išspręsti šios dilemos – kokiam lietuvių kalbos dialektui priskirti Vilniaus krašto gyventojų kalbą.

Stebina lenkų kalbos nenaudojimas ten, kur kitos užsienio kalbos leidžiamos. Pavyzdžiui, VĮ „Regitroje“ gali laikyti vairavimo egzaminą ne tik lietuviškai, bet ir angliškai arba rusiškai, bet lenkiškai – ne. Vilniuje galima rasti užrašus anglų, vokiečių, rusų kalbomis ir mažiausiai lenkiškai.

Vienintelė vieta, kurioje mačiau užrašus lenkiškai – Vilniaus visuomeninis transportas. Apie tai, kad reikia žymėti bilietą įlipus į transporto priemonę: įdomi šio užrašo kalbų tvarka - lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, lenkų. Kiek vokiečių važinėja Vilniaus visuomeniniu transportu ir kodėl jų kalba yra svarbesnė už Vilniaus gyventojų naudojamas kalbas?

Aš taip pat kaip ir mano protėviai gimiau ir gyvenu Lietuvoje, gerbiu Lietuvos valstybė ir jos įstatymus, bet mano gimtoji kalba yra ne lietuvių. Aš manau, kad įstatymų pritaikymas mano kalbai nėra valstybės pažeminimas, o valstybės pareiga savo piliečiams.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (614)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (32)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Vyrą papiktino keista Kauno vairuotojų savybė (168)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo Igno informacija. Kauno gatvėse vyras esą pastebi keistą vairuotojų elgesį. Pasak jo, daugelis automobilių važiuoja antrąja kelio juosta, nors pirmoji dažniausiai ir būna laisva. Ignas teigia, kad toks neapgalvotas vairuotojų elgesys blogina eismo sąlygas ir gali tapti avarijų priežastimi. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia diskusijai šia vairuotojams svarbia tema.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (113)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (172)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.