Lietuvos įmonei reikės smarkiau patuštinti piniginę

 (2)
2015 metais turėtų būti baigiamas III ES energetikos paketo įgyvendinimas. Tuomet dujų gamintojai turėtų būti atskirti nuo dujų transportuotoju. Atskyrimas teoriškai įvyks, kai įkurta nauja Lietuvos įmonė „Amber Grid“ nupirks akcijas iš kitų įmonių - E.ON Ruhrgas International GmbH ir OAO „Gazprom“.
© Shutterstock nuotr.

Spaudoje pasirodžiusi informacijai, kad dujų perdavimo įmonės Lietuvoje reikalaus padidinti perdavimo tarifus, galima aiškiai suprasti, kad tos įmonės jau ruošiasi kuo brangesniam savo akcijų pardavimui 2015 metais.

Normaliame verslo pasaulyje įmonių akcijų vertė yra tuo didesnė, kuo jų parduodama produkcija yra pelningesnė. Kitaip tariant, už įmonės akciją gali prašyti daugiau, jei ji produktą pagamina pigiau, o parduoda brangiau. Įsivaizduokite įmonę, kurioje gaminamas išmanusis telefonas, kurio savikaina yra 20 litų, bet rinkoje tą telefoną pirkėjai graibstyte graibsto už 2000 litų. Produkto pelningumas neįtikėtinai geras, tad kas nenorėtų turėti tokios įmonės akcijų ar nebūtų priverstas mokėti už tokias akcijas kosmines sumas?

Panašu, kad tokį elementarų principą nori pritaikyti ir dabartiniai dujų tiekimo monopolistai. Tik jie taip nori padaryti ne todėl, kad jų produktą klientai graibstyte graibsto, bet todėl, kad paprasčiausia gali. Arba todėl, kad nori nubausti Lietuvą už įgyvendinamą energetiko paketą.

Paskutinėse naujienose skelbtas noras padidinti dujų perdavimo tarifus, manau, yra akiplėšiškas bandymas pagerinti savo pelningumo rodiklius, kad kitais metais, kai bus skaičiuojama, kokiomis kainomis „Amber Grid“ turės supirkti iš kitų įmonių akcijas ir taip naikinti išsikerojusią monopolinę situaciją, jie galėtų atsiriekti didesnį pyrago gabalą iš jau benuvažiuojančio šiltnamio sąlygų traukinio.

Reikia tik tikėtis, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kuri turi išnagrinėti tokius monopolistų įgeidžius, neleis dirbtinai išpūsti pertvarkomos įmonės vertės. Taip pat reikia tikėtis, kad politikai nepasiduos intrigoms ir prisiminę ekonomikos elementorių (ar kaip tai jų jaunystės laikais buvo vadinamas penkmečio plano imitavimo pradžiamoksliu) padarys tinkamus sprendimus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Susirūpinęs skaitytojas: kokią žinutę siunčiame priklausomiems asmenims? (11)

Praeitą savaitę išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas prieš 10 metų susidūrė su priklausomybe azartiniams žaidimams. Susirgęs šia priklausomybe, jis pralošė 300.000 eurų. Tačiau „nugalėjo“ šią ligą ir visas skolas atidavė.

Karti vaikino patirtis: nesitikėjau išgirsti tokių sužadėtinės žodžių automobilių stovėjimo aikštelėje (128)

Dvejus su puse metų draugavau su žavia mergina. Buvome susižadėję. Aš ją beprotiškai mylėjau. Planavome ateitį kartu, kalbėdavome apie šeimą, būsimus vaikus – mažytes mūsų kopijas. Viskas atrodė tobula.

Išvyko svetur supykęs ant darbdavių ir banko: kur teisingumas? (126)

Pradėsiu nuo to, kad man 28-eri metai, pragyvenau Lietuvoje 22 metus. Dabar jau kelerius metus gyvenu ir dirbu svetur, nes Lietuvoje niekas vis dar nepasikeitė į gerąją pusę... Grįžtu į Lietuvą tik tam, kad tėvus aplankyčiau.

Paprastas atsakymas, kodėl žmonės emigruoja: išvažiuoja tie, kuriems trūksta vieno gabumo (373)

DELFI publikavus kelių skaitytojų nuomones apie emigrantus, savo požiūriu diskusijų skiltyje panoro pasidalyti ir kiti. Vieno iš skaitytojų išsakytos mintys susilaukė itin didelio kitų žmonių palaikymo.

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (53)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.