Lietuvos įmonei reikės smarkiau patuštinti piniginę

 (2)
2015 metais turėtų būti baigiamas III ES energetikos paketo įgyvendinimas. Tuomet dujų gamintojai turėtų būti atskirti nuo dujų transportuotoju. Atskyrimas teoriškai įvyks, kai įkurta nauja Lietuvos įmonė „Amber Grid“ nupirks akcijas iš kitų įmonių - E.ON Ruhrgas International GmbH ir OAO „Gazprom“.
© Shutterstock nuotr.

Spaudoje pasirodžiusi informacijai, kad dujų perdavimo įmonės Lietuvoje reikalaus padidinti perdavimo tarifus, galima aiškiai suprasti, kad tos įmonės jau ruošiasi kuo brangesniam savo akcijų pardavimui 2015 metais.

Normaliame verslo pasaulyje įmonių akcijų vertė yra tuo didesnė, kuo jų parduodama produkcija yra pelningesnė. Kitaip tariant, už įmonės akciją gali prašyti daugiau, jei ji produktą pagamina pigiau, o parduoda brangiau. Įsivaizduokite įmonę, kurioje gaminamas išmanusis telefonas, kurio savikaina yra 20 litų, bet rinkoje tą telefoną pirkėjai graibstyte graibsto už 2000 litų. Produkto pelningumas neįtikėtinai geras, tad kas nenorėtų turėti tokios įmonės akcijų ar nebūtų priverstas mokėti už tokias akcijas kosmines sumas?

Panašu, kad tokį elementarų principą nori pritaikyti ir dabartiniai dujų tiekimo monopolistai. Tik jie taip nori padaryti ne todėl, kad jų produktą klientai graibstyte graibsto, bet todėl, kad paprasčiausia gali. Arba todėl, kad nori nubausti Lietuvą už įgyvendinamą energetiko paketą.

Paskutinėse naujienose skelbtas noras padidinti dujų perdavimo tarifus, manau, yra akiplėšiškas bandymas pagerinti savo pelningumo rodiklius, kad kitais metais, kai bus skaičiuojama, kokiomis kainomis „Amber Grid“ turės supirkti iš kitų įmonių akcijas ir taip naikinti išsikerojusią monopolinę situaciją, jie galėtų atsiriekti didesnį pyrago gabalą iš jau benuvažiuojančio šiltnamio sąlygų traukinio.

Reikia tik tikėtis, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kuri turi išnagrinėti tokius monopolistų įgeidžius, neleis dirbtinai išpūsti pertvarkomos įmonės vertės. Taip pat reikia tikėtis, kad politikai nepasiduos intrigoms ir prisiminę ekonomikos elementorių (ar kaip tai jų jaunystės laikais buvo vadinamas penkmečio plano imitavimo pradžiamoksliu) padarys tinkamus sprendimus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Po ilgo laiko apsilankė sporto salėje – kolegų sportininkų komentarai suerzino (47)

Niekada negalvojau, kad man prireiks apsilankymų sporto salėje. Visada aktyvus mano laisvalaikis – jodinėjimas, šaudymas ar archeologija padėdavo man išlaikyti geras kūno linijas. Tačiau pernai atšventęs trisdešimtmetį, nusprendžiau atsikratyti vadinamojo alaus pilvo (alkoholio nevartoju).

Dviejų vaikų mama: noriu būti reikalinga savo kraštui, bet nebegaliu (96)

Man 46 metai, esu pilna vidinės ugnies ir noro būti ir gyventi Lietuvoje, noriu būti reikalinga savo kraštui.

Papasakojo apie darbą kazino: spjaudymas ir stumdymas dar ne blogiausia (76)

Pastaruoju metu vis dažniau susimąstau, ar tikrai Lietuvoje gyventi taip gera? Vos tik įjungi žinias, internetą ar šiaip pradedi pokalbį su pažįstamais iškart girdi: kainos kyla, algos mažos, ne gyvenimas, o išgyvenimas.

Susidūrimas su nepriklausomybės kartos jaunuoliu – jo nerimas turėjo priežastį (43)

Skaičiau Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės straipsnį „Kaip mus žalojo“. Idomus sutapimas, bet kaip tik pastaruoju metu teko bedrauti su studentu iš Lietuvos – jaunu žmogumi, ieškančiu vietos po saule. Nereikėjo ilgai bendrauti, kad pasidarytų aišku, jog tas ieškojimas kitoks negu jo bedraamžių.

Kelionė į Kražius: miestelio kultūra ir neaiški „Naisių bendruomenės“ iniciatyva (1)

Po nusisekusios ir daug teigiamų įspūdžių palikusios kelionės į Kauną gavau dar vieną pasiūlymą aplankyti kitą Lietuvos vietą – nedidelį, bet daugeliui gerai žinomą (ar bent jau girdėtą), žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusį Kražių miestelį, įsikūrusį Kelmės rajone.