Lietuvos įmonei reikės smarkiau patuštinti piniginę

 (2)
2015 metais turėtų būti baigiamas III ES energetikos paketo įgyvendinimas. Tuomet dujų gamintojai turėtų būti atskirti nuo dujų transportuotoju. Atskyrimas teoriškai įvyks, kai įkurta nauja Lietuvos įmonė „Amber Grid“ nupirks akcijas iš kitų įmonių - E.ON Ruhrgas International GmbH ir OAO „Gazprom“.
© Shutterstock nuotr.

Spaudoje pasirodžiusi informacijai, kad dujų perdavimo įmonės Lietuvoje reikalaus padidinti perdavimo tarifus, galima aiškiai suprasti, kad tos įmonės jau ruošiasi kuo brangesniam savo akcijų pardavimui 2015 metais.

Normaliame verslo pasaulyje įmonių akcijų vertė yra tuo didesnė, kuo jų parduodama produkcija yra pelningesnė. Kitaip tariant, už įmonės akciją gali prašyti daugiau, jei ji produktą pagamina pigiau, o parduoda brangiau. Įsivaizduokite įmonę, kurioje gaminamas išmanusis telefonas, kurio savikaina yra 20 litų, bet rinkoje tą telefoną pirkėjai graibstyte graibsto už 2000 litų. Produkto pelningumas neįtikėtinai geras, tad kas nenorėtų turėti tokios įmonės akcijų ar nebūtų priverstas mokėti už tokias akcijas kosmines sumas?

Panašu, kad tokį elementarų principą nori pritaikyti ir dabartiniai dujų tiekimo monopolistai. Tik jie taip nori padaryti ne todėl, kad jų produktą klientai graibstyte graibsto, bet todėl, kad paprasčiausia gali. Arba todėl, kad nori nubausti Lietuvą už įgyvendinamą energetiko paketą.

Paskutinėse naujienose skelbtas noras padidinti dujų perdavimo tarifus, manau, yra akiplėšiškas bandymas pagerinti savo pelningumo rodiklius, kad kitais metais, kai bus skaičiuojama, kokiomis kainomis „Amber Grid“ turės supirkti iš kitų įmonių akcijas ir taip naikinti išsikerojusią monopolinę situaciją, jie galėtų atsiriekti didesnį pyrago gabalą iš jau benuvažiuojančio šiltnamio sąlygų traukinio.

Reikia tik tikėtis, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kuri turi išnagrinėti tokius monopolistų įgeidžius, neleis dirbtinai išpūsti pertvarkomos įmonės vertės. Taip pat reikia tikėtis, kad politikai nepasiduos intrigoms ir prisiminę ekonomikos elementorių (ar kaip tai jų jaunystės laikais buvo vadinamas penkmečio plano imitavimo pradžiamoksliu) padarys tinkamus sprendimus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (65)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (34)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.