Lietuvoje trūksta kačiukų ir šuniukų?atsakymas nenorintiems sterilizuoti ar kastruoti savo augintinių

 (109)
Taip iš tiesų atrodo pasižiūrėjus, kaip elgiasi žmonės, turintys namines, o ypač į lauką išeinančias kates, šunis ir numojantys ranka į jų sterilizavimą. Jau darosi juokinga: gyvūnų globėjai sutvarko lauko kates, kad jų populiacija kiemuose nedidėtų, bet naminukių šeimininkams nusispjaut.

Būtent jie papildo prieglaudas kirbinėmis mažylių. Neretai kartu su kate, nes „o varge, ką su ja daryti dabar? Priduokime kur nors, tegu rūpinasi kas nors. Kaip nors!“.

Milijonieriai prieglaudoms nerašo...

Žinoma, ne visos atkeliauja tiesiai į prieglaudą, daug tiesiog per rują pabėga ir visiškai patiklios, nemokančios apsisaugoti klajoja gatvėmis, atsiveda kačiukus pačiose netinkamiausiose vietose... Todėl nesvarbu, ar katė veislinė, ar „a la“ veislinė, ar paprasta lietuviškoji rainiukė, jei ji neskirta veislės palaikymui, ji turėtų būti sterilizuota, o katinai kastruoti, kad neturėtume tokios katastrofiškos situacijos, kokią turime dabar.

Garantuoju, kad ir koks paros metas bebūtų, kažkas šiuo metu kreipiasi telefonu, per socialinį tinklą, el. paštu į kurią nors prieglaudą ir prašo: „Radau naminę katę, ji turi 3/4/7 kačiukus, ar galite juos priimti?“. Arba: „mūsų katė atsivedė pirmą vadą, nes žmonės sako, kad taip reikia, vieną patinėlį padovanojome, bet dar penkis kačiukus norėtume atvežti jums“.

Ir niekas, deja, nesako - „esu milijonierius gyvūnų mylėtojas, galėčiau finansuoti 50 kačių sterilizaciją per mėnesį“.

O gaila, nes užsienio gyvūnų globos organizacijų skaičiavimais iš vienos nesterilizuotos katės, jei jos visi palikuonys irgi nebus sterilizuoti ir jiems nebus kliudoma susilaukti vados po vados, po šešerių metų atsiras 66 088 katinų „nacija“. Šunų tokiu pat skaičiavimu būtų virš 67 tūkst.

Močiučių vargai

Sakote, mūsų protėviai novijo jauniklius ir mes tą darom ir darysim? O manote, jūsų močiutė labai džiaugiasi, kai tradiciškai murkdo mažylius bačkoje ar už butelį paprašo atsikratyti prieaugliu kaimyno? Manote, jai tikrai tai suteikia malonumo? O gal norėtų, kad niekados to nereikėtų daugiau daryti? Dėl visa ko, paklauskite.

Tai ar nebūtų paprasčiau ne dar eilinį naujesnį „aifoną“ nusipirkti, o nuvežti ir sterilizuoti tris močiutės kates, o gal ir šunį kastruoti, kuris užuodęs rujojančios kalytės kvapą kaukia nesavu balsu ir raunasi su visa būda lauk? Atseit bus ne šuo, o „kažkas“?

Na, tokių „kažko“ ne vieną galima pamatyti prieglaudoje ir jūs jų neatsikirsite nuo kitų šunų. Jie taip pat sargūs, kaip ir, beje, ir sterilizuotos kalytės, judrūs, prieraišūs. Tik mažiau dominuojantys ir nevaldomi instinkto „bėgti ir daugintis“. Atvejai, kai kažkieno šuo kastruotas aptingo ir sustorėjo, atleiskite, nėra svarus rodiklis.

Kitas dalykas, kad kaime gyvūnai šeriami (jei išvis šeriami) tuo, kas nuo stalo lieka, tai tektų paaiškinti, kad sterilizuotam gyvūnui geriau neduoti maisto su druska. Laimė, nusipirkti bent jau vidutiniško pašaro, jei nenorite atskirai gaminti, tikrai įmanoma.

Miesčionys visada ras, kaip pasiteisinti

Na, o tie, kurie gyvena miestuose, turi jau kitus pasiteisinimus, nes „veterinarai toli“ nerimtai atrodo. Vieni gaili pinigų, nors tai vienkartinė investicija, o ieškant galima rasti didelių nuolaidų ar nemokamų akcijų, kiti gaili katės, nors nuolatinis kačiukų vedimas taip pat yra stresas organizmui, ir tai įrodyta gydytojų. Treti duoda hormoninių preparatų, „investuodami“ į savo ramybę per visą katės gyvenimą kur kas daugiau nei vieną kartą sterilizavę... Ir dar sukeldami vėžinių auglių pavojų. Beje, prostatos išvešėjimas, sėklidžių augliai taip pat puola daugiau nekastruotus šunis, tik tą geriau atlikti, kol šuo dar nenuseno.

Prieš keletą metų pilkiukai, ilgaplaukiai „meino meškėniški“, „a la“ angoriniai, siaminiai, paploto persiško snukiuko beglobiai katinėliai, lakstantys kiemuose, buvo retenybė. Dabar vos ne kasdienybė. Nes kai kurių veislinių „su arba be dokumentų“ šeimininkų kišenės – vaje – irgi kiauros... Vien dabar internetinėje erdvėje ieškoma keleto pabėgusių rusų mėlynųjų nekastruotų ir nesterilizuotų. Kodėl? O paklauskite šeimininkų. Gal pagailo, gal norėjo užsidirbti kada nors iš „pigesnių veislinių pilkiukų“?

O kai jų pabėgėliai kokiame nors rūsyje atsives arba padės kam nors paleisti į gyvenimą krūvą mažylių, kaži, ar tie šeimininkai juos paimtų auginti ir dovanoti? Ypač jei ne visi jie bus pilkiukai, jei pasitaikys ir paprastų, žinote, genai sudėtingas dalykas... Deja, greičiau jau jais pasirūpins gyvūnų globėjai ir vėl įkyrės visiems kačių nemylėtojams savo straipsneliais apie žavingus mažylius. Paradoksas – nors visos organizacijos ir pavieniai entuziastai supranta sterilizacijos svarbą ir būtinumą, jei jau atranda kačiukų ar šuniukų, jie stengiasi vis dėlto jiems padėti.

Nes tie, kas tą turėjo padaryti, deja, kažkur gyvenime su atsakomybe prasilenkė...

Vienos vados kačiukams - septynios geros šeimos

Šiuo kiek chaotišku straipsniu noriu paskatinti dar kartą tuos, kas neapsisprendžia, kuriems tai atrodo keista ir neįprasta: naminių ir lauko šunų bei kačių sterilizacija praktikuojama daugybėje civilizuotų šalių ir tai Lietuvoje jau seniai nebe naujiena. Susiimkit, nebūkit urviniais žmonėmis!

Taip, operacija, narkozė visada yra kažkiek rizikinga, bet jei pasiskaitytumėte apie atvejus, kai jaunikliai iki galo neišgimdomi ir ima pūti viduje, kai trūksta patelių gimda ir jos nukraujuoja, kai joms dėl nusilpimo tenka statyti lašines, kai atvedami apsigimę mažyliai, kuriuos tenka pačiam „išleisti iš gyvenimo“, gal būtų lengviau pasirinkti teisingai.

Viena katė gali atvesti septynis kačiukus. Manote, taip lengva rasti septynias geras šeimas ar žmones, kurie juos paimtų? Iš daugelio vadų po vieną kitą kačiuką prieglaudose užsilieka silpnesnis, bailesnis, ne toks dailus... Ir jei viskas eis tokiais tempais, visos prieglaudos greit bus perkrautos iki palangių. Ak, kaip galės piktintis tautiečiai, kad jie nusivylė tomis organizacijomis, nes jos nepadėjo jiems sunkią akimirką... Nieko, padės sanitarinės karantino tarnybos. Numarins jau esančius ir paims naujų, kurie galbūt irgi ten neišgyvens.

Juk tai taip paprasta, paimti ir priduoti – kur kas paprasčiau, nei sterilizuoti savo naminę ar sodo katę ar kalytę...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dėkoja už pagalbą katytei Armitai, bet dabar jai reikia namų

Šiandieną norime padėkoti už tai, kad mes buvome išgirsti, už tai, kad Jūs nelikote abejingi, už tai, kad pagelbėjote rainytei Armitai. Džiugu, kad galėsime ją gydyti negalvodami apie skolas. Visada žinojome, kad surėmus pečius darbus nudirbti gerokai lengviau ir paprasčiau.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (127)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...