Lietuvoje gyvenantis vokietis pasidalijo įspūdžiais: turite 3 tarptautinės scenos vertas dainininkes

 (179)
Prieš dešimt metų buvau „Erasmus“ studentas Liverpulyje. Liverpulis – garsus bitlų miestas. Ar ne įdomu, kad nesvarbu iš kur tu, nesvarbu kad bitlai jau 46 metus nebeegzistuoja, bitlų nežinoti yra praktiškai neįmanoma? Na, ir aš gyvenau ten, kur viskas prasidėjo.
Justė Arlauskaitė - Jazzu
© DELFI / Domantas Pipas

„Erasmus“ vakarėlis be gitaros – tai ne vakarėlis. Ir man su draugais labai patiko dainuoti daug ir garsiai. Vieną vakarą mergina iš mano draugų kompanijos – labai graži, žavinga ir muzikali lietuvė – norėjo padainuoti vieną lietuvišką dainą. Žinoma, nežinojau nei žodžių, nei akordų, bet vis tiek pabandėme. Kartais tokios akimirkos tiesiog įvyksta – kai viskas tiesiog sutampa. Mano pirma lietuviška daina – studentų virtuvėje Liverpulyje. Ta daina buvo „Rebelheart“ – „Kelias pas tave“. Dar kartą dainavome tą patį kūrinį vieną gražią dieną po trijų metų – mūsų vestuvėse. Vilniuje.

Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, muzika visur buvo aplink mane. Gal todėl, kad man gyvenimas be muzikos atrodo neįmanomas. Sovietiniame bute Fabijoniškėse iš kito kambario girdėjau Andrių Mamontovą (ir jo albumas paskui grodavo mano automobilyje Vokietijoje beveik kiekvieną dieną), gatvės grindiniuose jaučiau miesto ritmą, bare skambėjo saksofonas. Telšiuose įsimylėjau nuostabius „Keistuolius“, o vasaros miške klausiausi medžiuose šokančio vėjo ir šnabždančio ežero.

Dabar Lietuvoje gyvenu jau 7 metus ir suprantu, kad ši maža miela šalis turi daug ką parodyti. Čia pop-muzika nėra labai ypatinga, bet Violeta Urmana dainuoja operą kaip retas kitas pasaulyje, Vladimiras Tarasovas yra tikras džiazo meistras, tokie ansambliai kaip „Lietuva“ arba „Bel Canto“ yra tyras grožis, o bardų scena – labai stipri. Muzikinės grupės „Biplan“, „Karma“ ir „Marga Muzika“ yra puikios gyvo garso atlikėjos. Lietuva, mano nuomone, turi tris tarptautinės scenos vertas dainininkes – Alina Orlova, Ieva Narkutė ir Jazzu yra fantastiškos. Tad tikrai yra ką parodyti. Kaip gaila, kad pasaulis to nežino.

Jau seniai nebuvau jos koncerte, bet viena iš didžiausių mano lietuviškos muzikos meilių yra Aistė Smilgevičiūtė. Niekas neturi tokio skardaus balso. Jos žemaitiškas „Strazdas“ buvo neprilygstamai geriausia visų laikų Lietuvos daina „Eurovizijoje“, o jos vyras ir „Skylės“ lyderis Rokas kuria labai švelnius žodžius (tik paklausykit Aistės „Meilės dueto“ su Marijonu Mikutavičiumi iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“). Beje, ji puikai interpretuoja ir vaikų dainas!

Lietuviai žino, kaip dainuoti, ypač kartu. Didžiausią įspūdį man paliko, kai daugybė žmonių dainavo Lietuvos himną prie Signatarų rūmų, ne euforijoje kaip kad krepšinio sirgaliai, bet ramiai, kaip šeima, pilna meilės. Aš myliu muziką – kaip gerai, kad Lietuvoje ji ant kiekvieno kampo.

Pabaigti norėčiau su labai gražiais žodžiais iš vienos dainos, kurią taip pat išgirdau pirmą kartą prieš dešimt metų Liverpulyje. Tai yra Jurgos daina „Nebijok“. Tada aš dar nesupratau, apie ką ji. Kaip gerai, kad lietuviška kalba jau nebėra man paslaptis:

„Mes su tavim turim naktį drąsos

Įsiklausyt į kalbą tamsos,

Lipt stogais ir žiūrėt žemyn

Kas brangu nebijok apkabint.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti mintimis? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (19)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.

Anglų egzaminą laikiusi abiturientė: prisipažinsiu, užduotys mane išties nustebino (26)

Šeštadienį kaip ir dauguma abiturientų laikiau anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad neseniai laikiau ir tarptautinį IELTS egzaminą, kuriame surinkau 7,5 balus, kas, jei neklystu, atitinka C1 lygį.

Programuotojo nuomonė apie „Linkomaniją": darykime taip, kad būtų geriau daugumai (16)

Pamatęs ir perskaitęs DELFI straipsnius, kad LATGA teisme per interneto ryšio tiekėjus ginčijasi dėl „Linkomanija.lt“ dalinimosi rinkmenomis (angl. torrent) svetainės, pagalvojau, kad norėčiau pasidalinti ir savo mintimis. Iškart pasakysiu, kad esu už tai, kad autoriai uždirbtų – kiekvienas už savo darbą nori gauti užmokestį, už kurį galėtų oriai gyventi. Bet esu prieš tai, kad žmonėms būtų ribojama prieiga prie kultūros, mokymo ir kitokių išteklių (toliau supaprastinimui naudosiu žodžių junginį „kultūros išteklių“).

Atsakymas tiems, kurie mėgsta sakyti, kad „tiesiog reikia daugiau dirbti“ (223)

Tiek žiniasklaidoje, tiek savoje aplinkoje girdime, matome ar kitaip susiduriame su situacija, kai koks nors žmogus pasiskundžia sunkiu gyvenimu ir negalėjimu oriai pragyventi iš mažo atlyginimo. Tokiose situacijose visada atsiranda į pagalbą atskubantys visažiniai patarimų dalintojai, kurie mėgsta bėdžiams patarti: „Esate patys kalti – dirbkite daugiau, sunkiau, ir galėsite gerai gyventi“. Ką gi, pabandykime į šį patarimą pažvelgti kitu kampu ir panagrinėti plačiau.

Po anglų egzamino – dvyliktoko nusivylimas: ne kiekvienas anglas išlaikytų vieną jo dalių (83)

Jokio streso prieš anglų egzaminą nejaučiau. Praėjusiais metais jį laikę dvyliktokai sakė, kad tikrai nebuvo sunku, taip pat ir bandomąjį egzaminą laikėme pagal jų užduotis ir tikrai buvo lengviau. Bandomajame egzamine surinkau 80 proc., o iš egzamino net nežinau ko tikėtis.