Lietuvoje gyvenantis vokietis pasidalijo įspūdžiais: turite 3 tarptautinės scenos vertas dainininkes

 (179)
Prieš dešimt metų buvau „Erasmus“ studentas Liverpulyje. Liverpulis – garsus bitlų miestas. Ar ne įdomu, kad nesvarbu iš kur tu, nesvarbu kad bitlai jau 46 metus nebeegzistuoja, bitlų nežinoti yra praktiškai neįmanoma? Na, ir aš gyvenau ten, kur viskas prasidėjo.
Justė Arlauskaitė - Jazzu
© DELFI / Domantas Pipas

„Erasmus“ vakarėlis be gitaros – tai ne vakarėlis. Ir man su draugais labai patiko dainuoti daug ir garsiai. Vieną vakarą mergina iš mano draugų kompanijos – labai graži, žavinga ir muzikali lietuvė – norėjo padainuoti vieną lietuvišką dainą. Žinoma, nežinojau nei žodžių, nei akordų, bet vis tiek pabandėme. Kartais tokios akimirkos tiesiog įvyksta – kai viskas tiesiog sutampa. Mano pirma lietuviška daina – studentų virtuvėje Liverpulyje. Ta daina buvo „Rebelheart“ – „Kelias pas tave“. Dar kartą dainavome tą patį kūrinį vieną gražią dieną po trijų metų – mūsų vestuvėse. Vilniuje.

Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, muzika visur buvo aplink mane. Gal todėl, kad man gyvenimas be muzikos atrodo neįmanomas. Sovietiniame bute Fabijoniškėse iš kito kambario girdėjau Andrių Mamontovą (ir jo albumas paskui grodavo mano automobilyje Vokietijoje beveik kiekvieną dieną), gatvės grindiniuose jaučiau miesto ritmą, bare skambėjo saksofonas. Telšiuose įsimylėjau nuostabius „Keistuolius“, o vasaros miške klausiausi medžiuose šokančio vėjo ir šnabždančio ežero.

Dabar Lietuvoje gyvenu jau 7 metus ir suprantu, kad ši maža miela šalis turi daug ką parodyti. Čia pop-muzika nėra labai ypatinga, bet Violeta Urmana dainuoja operą kaip retas kitas pasaulyje, Vladimiras Tarasovas yra tikras džiazo meistras, tokie ansambliai kaip „Lietuva“ arba „Bel Canto“ yra tyras grožis, o bardų scena – labai stipri. Muzikinės grupės „Biplan“, „Karma“ ir „Marga Muzika“ yra puikios gyvo garso atlikėjos. Lietuva, mano nuomone, turi tris tarptautinės scenos vertas dainininkes – Alina Orlova, Ieva Narkutė ir Jazzu yra fantastiškos. Tad tikrai yra ką parodyti. Kaip gaila, kad pasaulis to nežino.

Jau seniai nebuvau jos koncerte, bet viena iš didžiausių mano lietuviškos muzikos meilių yra Aistė Smilgevičiūtė. Niekas neturi tokio skardaus balso. Jos žemaitiškas „Strazdas“ buvo neprilygstamai geriausia visų laikų Lietuvos daina „Eurovizijoje“, o jos vyras ir „Skylės“ lyderis Rokas kuria labai švelnius žodžius (tik paklausykit Aistės „Meilės dueto“ su Marijonu Mikutavičiumi iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“). Beje, ji puikai interpretuoja ir vaikų dainas!

Lietuviai žino, kaip dainuoti, ypač kartu. Didžiausią įspūdį man paliko, kai daugybė žmonių dainavo Lietuvos himną prie Signatarų rūmų, ne euforijoje kaip kad krepšinio sirgaliai, bet ramiai, kaip šeima, pilna meilės. Aš myliu muziką – kaip gerai, kad Lietuvoje ji ant kiekvieno kampo.

Pabaigti norėčiau su labai gražiais žodžiais iš vienos dainos, kurią taip pat išgirdau pirmą kartą prieš dešimt metų Liverpulyje. Tai yra Jurgos daina „Nebijok“. Tada aš dar nesupratau, apie ką ji. Kaip gerai, kad lietuviška kalba jau nebėra man paslaptis:

„Mes su tavim turim naktį drąsos

Įsiklausyt į kalbą tamsos,

Lipt stogais ir žiūrėt žemyn

Kas brangu nebijok apkabint.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti mintimis? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (50)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.