Lietuvoje gyvenantis vokietis pasidalijo įspūdžiais: turite 3 tarptautinės scenos vertas dainininkes

 (179)
Prieš dešimt metų buvau „Erasmus“ studentas Liverpulyje. Liverpulis – garsus bitlų miestas. Ar ne įdomu, kad nesvarbu iš kur tu, nesvarbu kad bitlai jau 46 metus nebeegzistuoja, bitlų nežinoti yra praktiškai neįmanoma? Na, ir aš gyvenau ten, kur viskas prasidėjo.
Justė Arlauskaitė - Jazzu
© DELFI / Domantas Pipas

„Erasmus“ vakarėlis be gitaros – tai ne vakarėlis. Ir man su draugais labai patiko dainuoti daug ir garsiai. Vieną vakarą mergina iš mano draugų kompanijos – labai graži, žavinga ir muzikali lietuvė – norėjo padainuoti vieną lietuvišką dainą. Žinoma, nežinojau nei žodžių, nei akordų, bet vis tiek pabandėme. Kartais tokios akimirkos tiesiog įvyksta – kai viskas tiesiog sutampa. Mano pirma lietuviška daina – studentų virtuvėje Liverpulyje. Ta daina buvo „Rebelheart“ – „Kelias pas tave“. Dar kartą dainavome tą patį kūrinį vieną gražią dieną po trijų metų – mūsų vestuvėse. Vilniuje.

Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, muzika visur buvo aplink mane. Gal todėl, kad man gyvenimas be muzikos atrodo neįmanomas. Sovietiniame bute Fabijoniškėse iš kito kambario girdėjau Andrių Mamontovą (ir jo albumas paskui grodavo mano automobilyje Vokietijoje beveik kiekvieną dieną), gatvės grindiniuose jaučiau miesto ritmą, bare skambėjo saksofonas. Telšiuose įsimylėjau nuostabius „Keistuolius“, o vasaros miške klausiausi medžiuose šokančio vėjo ir šnabždančio ežero.

Dabar Lietuvoje gyvenu jau 7 metus ir suprantu, kad ši maža miela šalis turi daug ką parodyti. Čia pop-muzika nėra labai ypatinga, bet Violeta Urmana dainuoja operą kaip retas kitas pasaulyje, Vladimiras Tarasovas yra tikras džiazo meistras, tokie ansambliai kaip „Lietuva“ arba „Bel Canto“ yra tyras grožis, o bardų scena – labai stipri. Muzikinės grupės „Biplan“, „Karma“ ir „Marga Muzika“ yra puikios gyvo garso atlikėjos. Lietuva, mano nuomone, turi tris tarptautinės scenos vertas dainininkes – Alina Orlova, Ieva Narkutė ir Jazzu yra fantastiškos. Tad tikrai yra ką parodyti. Kaip gaila, kad pasaulis to nežino.

Jau seniai nebuvau jos koncerte, bet viena iš didžiausių mano lietuviškos muzikos meilių yra Aistė Smilgevičiūtė. Niekas neturi tokio skardaus balso. Jos žemaitiškas „Strazdas“ buvo neprilygstamai geriausia visų laikų Lietuvos daina „Eurovizijoje“, o jos vyras ir „Skylės“ lyderis Rokas kuria labai švelnius žodžius (tik paklausykit Aistės „Meilės dueto“ su Marijonu Mikutavičiumi iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“). Beje, ji puikai interpretuoja ir vaikų dainas!

Lietuviai žino, kaip dainuoti, ypač kartu. Didžiausią įspūdį man paliko, kai daugybė žmonių dainavo Lietuvos himną prie Signatarų rūmų, ne euforijoje kaip kad krepšinio sirgaliai, bet ramiai, kaip šeima, pilna meilės. Aš myliu muziką – kaip gerai, kad Lietuvoje ji ant kiekvieno kampo.

Pabaigti norėčiau su labai gražiais žodžiais iš vienos dainos, kurią taip pat išgirdau pirmą kartą prieš dešimt metų Liverpulyje. Tai yra Jurgos daina „Nebijok“. Tada aš dar nesupratau, apie ką ji. Kaip gerai, kad lietuviška kalba jau nebėra man paslaptis:

„Mes su tavim turim naktį drąsos

Įsiklausyt į kalbą tamsos,

Lipt stogais ir žiūrėt žemyn

Kas brangu nebijok apkabint.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti mintimis? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (68)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (158)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (227)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (191)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (123)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.